Kitos reikšmės Vingis reikšmės VingisVietovė prijungta prie miesto XX a Vingio parkas 2023 Vingis54 41 02 š pl 25 14 24

Kitos reikšmės – Vingis (reikšmės).

Vingis

Vietovė prijungta prie miesto XX a.

Vingis

54°41′02″š. pl. 25°14′24″r. ilg. / 54.684°š. pl. 25.240°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Naujamiesčio seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Vìngis
Kilmininkas:	Vìngio
Naudininkas:	Vìngiui
Galininkas:	Vìngį
Įnagininkas:	Vìngiu
Vietininkas:	Vìngyje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Zakret, rus. Закрет, Закретъ

Vingis – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, kairiajame Neries krante priešais Lukiškes. Didžiąją vietovės dalį užima Vingio parkas. Išlikusi Repnino koplyčia (pastatyta 1800 m.; kultūros paminklas).

Istorija

Vingis XIX a. Josefo Marševskio paveiksle

XVI a. vietovė vadinta Jėzuitų Lukiškėmis. Apie 1800 m. jos imtos vadinti Vingiu arba Zakretu. XIX a. viduryje minimas . 1905 m. Rudaminos valsčiaus Zakreto dvare gyveno 1670 žmonių. 1931 m. – 54 gyventojai.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 251 psl.
Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

Nuorodos

Vingis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 790 psl.
Vingis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 154 psl.
Vingio dvaras 2011-06-07 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 251 psl.

[3] Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.

[4] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.