VincgalysVincgalio panorama nuo Beržų pusėsVincgalys55 24 14 š pl 23 55 34 r ilg 55 404 š pl 23 926 r ilg 55 404 23 926

Vincgalys

Vincgalys

55°24′14″š. pl. 23°55′34″r. ilg. / 55.404°š. pl. 23.926°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė

Seniūnija

Dotnuvos seniūnija

Gyventojų

46

Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė)
Vardininkas:	Vincgalỹs
Kilmininkas:	Viñcgalio
Naudininkas:	Viñcgaliui
Galininkas:	Viñcgalį
Įnagininkas:	Viñcgaliu
Vietininkas:	Vincgalyjè

Istoriniai pavadinimai

lenk. Wendzgol, Wędzgol, Wendziul
rus. Вендзголь

Vincgalys – kaimas centrinėje Kėdainių rajono savivaldybės dalyje, 4 km į rytus nuo Akademijos miestelio ir 2 km į pietus nuo Šlapaberžės. Keliai į Beržus, Vaidatonius, Šlapaberžę. Išlikęs unikalus medinio dvaro pastatas, medžio raižiniais puoštomis langinėmis ir namo skliautais bei krosnimis su margintais kokliais.

Kaimas dar minimas kaip Vedzgaliai.

Istorija

Maždaug XIX a. Vincgalys priklausė Žongalavičių (Żongołłowicz) giminei. Vėliau kaip kraitis atiteko Mykolui Guscevičiui (Michał Gościewicz), vėliau – jo sūnui Juozapui, kuris buvo teisėjas. Be Vincgalio, į jo valdą dar įėjo Noreikiai, Pikeliai, Nėgonys. XIX a. pab. valdą sudarė 192 dešimtinės. Valdant Tadeušui Guscevičiui (Tadeusz Gościewicz), dėl žemės reformos, dvarui iš 470 ha liko 80 ha žemės. Šias žemes dvarininkas pardavė Mečislovui Steponavičiui (Mieczysław Stefanowicz), kuris jas valdė iki pat 1940 m.

Dvaras

XVIII a. pab. Vincgalyje pastatytas nedidelis medinis dvaras. Mykolas Guscevičius prie jo įrengė priestatą, tapusį pagrindine rūmų patalpa. 1863–1866 m. Juozapas Guscevičius dar pastatą papildė. Prie dvaro įrengta veja, sodas, pasodinta kaštonų alėja, o link Dotnuvos vedė liepų alėja, kuri kirtosi su eglių alėja.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

96

67

201

163

109

81

71

60

46

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Wendziul. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 209 psl. (lenk.)
Wendzgol [w:] Roman Aftanazy, Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej, wyd. drugie przejrzane i uzupełnione, t. 3: Województwo trockie, Księstwo Żmudzkie, Inflanty Polskie, Księstwo Kurlandzkie, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1992, s. 290–292,
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Vincgalys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 790 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

ŠLAPABERŽĖ - 1,5 km

Beržai - 1,5 km

Ramėnai - 2,5 km

Vaidatoniai - 3 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Wendziul. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 209 psl. (lenk.)

[3] Wendzgol [w:] Roman Aftanazy, Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej, wyd. drugie przejrzane i uzupełnione, t. 3: Województwo trockie, Księstwo Żmudzkie, Inflanty Polskie, Księstwo Kurlandzkie, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1992, s. 290–292,

[4] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-7] Vincgalys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 790 psl.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.