Vincentas Parčevskis

Vincentas Parčevskis lenk. Wincenty Parczewski
Parčevskiai
Nałęcz
Gimė	1871 m. gegužės 17 d.
Mirė	1922 m. birželio 3 d. (51 metai) Jokūbavas, Kretingos vls., Kretingos apskr
Palaidotas (-a)	Kretingos miesto senosiose kapinėse
Tėvas	Konstantinas Parčevskis
Motina	Kazimiera Dzvonkauskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Marija Jasevičiūtė
Vaikai	Felicija

Vincentas Parčevskis (lenk. Wincenty Parczewski, 1871 m. gegužės 17 d. – 1922 m. birželio 3 d. Jokūbave, Kretingos vls., Kretingos apskr.) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Parčevskių giminės Jokūbavo šakos atstovas.

Biografija

Kilęs iš Lenkijos karalystės bajorų Parčevskių giminės Vilniaus Raudondvario šakos. Tėvas Konstantinas Parčevskis, motina – Kazimiera Dzvonkauskaitė (Kazimiera z Dzwonkowskich). Broliai Karolis Parčevskis ir .

Vincentas Parčevskis paveldėjo Jokūbavo dvarą, kuriame tęsė tėvo įdiegtas ūkininkavimo tradicijas. Kaip ir tėvas, už pažangų ūkininkavimą jis ne kartą buvo giriamas lietuviškoje spaudoje. „Vienybėje“ 1912 m. apie Jokūbavą buvo rašoma (rašyba netaisyta): „Čia gyvena dvarponis Parčewskis, kuris nuomoja aplinkinius dvarus Gargžduose ir Lapuose. Jau jo tėvas buvęs plačiai pagarsėjęs pažangiu ūkininkavimu, o ypač gerų gyvulių auginimu. Sunus seka tėvą. Javai jo visuomet iš dirvų virsta; gyvuliai gražųs. Artimieji čia gauna pirkti gerų veršių veislei“.

I pasaulinio karo pradžioje Parčevskių šeima pasitraukė į Rusijos gilumą.

Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, iš V. Parčevskio Jokūbavo dvaro valstybė nusavino visą Jokūbavo mišką (apie 460 ha) ir paliko tik 150 ha dirbamos žemės (iki reformos jam priklausė 1054 ha dirbamos žemės, miškų ir pievų). Nusavinta žemė buvo išdalinta Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, kumečiams ir mažažemiams.

Po mirties V. Parčevskis buvo palaidotas Kretingos senosiose parapijos kapinėse, o Jokūbavo dvarą paveldėjo žmona Marija Parčevskienė ir duktė Felicija. Ištekėjusi už Grabševskio, duktė 1926 m. dvarą už 120.000 litų pardavė buvusiam Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, o pati su motina ir vyru išvyko gyventi į Lenkiją.

Šaltiniai

1. Virginijus Jocys. Jokūbavo dvaro sodybos istoriniai tyrimai, 1995. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16