Kitos reikšmės Šv arkangelo Mykolo bažnyčia 54 40 58 15 š pl 25 17 32 r ilg 54 6828194 š pl 25 29222 r ilg 54 6828194 25

Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

54°40′58.15″ š. pl. 25°17′32″ r. ilg. / 54.6828194°š. pl. 25.29222°r. ilg. / 54.6828194; 25.29222

Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė	Vilnius
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1594 m.
Stilius	manierizmas

Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – katalikų bažnyčia Vilniaus senamiesčio dalyje, netoli pilių teritorijos. Buvusio bernardinių vienuolyno ansamblio dalis. Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594-1627 m. pastatydino fundatorius Leonas Sapiega.

Architektūra

Bažnyčia yra gotikinių proporcijų. Ji turi aukštą gotikai būdingą trišlaitį stogą, sienas išorėje ir viduje remia stambūs, kontraforsus primenantys pilioriai. Renesanso ir ankstyvojo baroko stiliaus. Vienanavė, stačiakampio plano, be įprastos penkiasienės presbiterijos. Ji yra 30 metrų ilgio, 13,5 metrų pločio ir 15,5 metrų aukščio. Kaip įprasta katalikų bažnyčioms, pastatas pagrindiniu fasadu orientuotas į vakarus. Kiemą nuo gatvės skiria aukšta mūro siena su varpine-vartais. Bažnyčios fasadą aprėmina du į priekį išsikišę bokštai. Praeityje ant bokštų šalmų buvo užrašas – Quis ut Deus – šv. Mykolo Arkangelo devizas. Bažnyčios frontono nišose buvo įstatyti ant medžio lentų tapyti arkangelų paveikslai: viduryje šv. Mykolas su kardu, jo dešinėje – šv. Rapolas, kairėje – šv. Gabrielius. Viršutinėje frontono dalyje tarp piliastrų yra įkomponuotas apvalus skydas su Kristaus monograma IHS.

Procesijų galerija

Vienuolių vyresniosios Felicijonos Chlusevičiūtės ir vienuolyno pamokslininko Krizostomo Losovskio rūpesčiu 1703 m. vienuolyno kiemelyje išmūryta procesijoms skirta dengta galerija. Ant kai kurių jos kolonų kapitelių stovėjo šventųjų statulos.

Altorius

Išlikęs renesansinis spalvoto marmuro didysis altorius, kurio sukūrimui Leonas Sapiega nepagailėjo 25 tūkstančių auksinų. Altorius išreiškia Švenčiausiosios Trejybės ir Išganymo idėjas: apatiniame tarpsnyje įkomponuotas paveikslas, vaizduojantis nukryžiuotą Jėzų Kristų, antrajame tarpsnyje – Dievą Tėvą, viršutiniame – Šventąją Dvasią. Bažnyčios titulą primena kraštuose esantys arkangelų Mykolo ir Gabrieliaus paveikslai. Pirmieji paveikslai buvo sunaikinti Maskvos kariuomenės antplūdžio metu. Dabartiniai kūriniai nutapyti XVII a. III ketvirtyje atstatant karo nuniokotą vienuolyną.

Šoniniai altoriai

Bažnyčios šiaurinę sieną puošė Švč. Mergelės Marijos ir šv. Klaros altoriai. 1629 m. į bažnyčią buvo įneštas stebuklais jau pradėjęs garsėti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Sapiegų Marija saugota atskirame altoriuje, papuošta brangiais auksuoto sidabro aptaisais ir brangakmeniais nusagstytomis karūnomis, tikinčiųjų apdovanota gausiais malonių ženklais. Prie pietinės sienos stovėjo šv. Pranciškaus bei šv. arkangelo Mykolo altoriai. 1691 m. vienuolyno vyresniosios Antaninos Žabaitės pastangomis įsteigus šv. arkangelo Mykolo broliją buvo pastatytas naujas, brolijai skirtas altorius, pasiūta vėliava ir įsigytas dar vienas šv. arkangelo Mykolo paveikslas. Sovietmečiu buvo sunaikinti bažnyčios šoniniai altoriai ir sakykla.

Sapiegų antkapiniai paminklai

Bažnyčioje išliko keturi XVII a. pirmos pusės Sapiegų giminės antkapiai, liudijantys užsakovų galią, turtą ir subtilų meninį skonį. Didžiausias ir vienintelis Lietuvoje išsaugotas grupinis marmurinis Leono Sapiegos ir jo žmonų Daratos Firlėjūtės bei Elzbietos Radvilaitės antkapis stebina savo dydžiu ir dekoro gausa. Prabanga ir elegancija išsiskiria monumentalus Kazimiero Leono Sapiegos žmonos Teodoros Kristinos Tarnovskytės paminklas. Kristupo Mikalojaus Sapiegos epitafija, sukurta Konstantino arba Jokūbo Tenkalos, pasižymi stiliaus grynumu, grakščia ir meistriška kompozicija. Jono Stanislovo Sapiegos antkapinis paminklas yra ypatingos struktūros – jis įkomponuotas į zakristijos durų portalą. Portalinė kompozicija simbolizavo perėjimą iš gyvųjų į mirusiųjų pasaulį, iš laikino gyvenimo į amžinąjį gyvenimą.

Istorija

Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtas Architektūros muziejus. 2009 m. bažnyčios ir vienuolyno pastatuose atidarytas Bažnytinio paveldo muziejus, kuriame eksponuojamas Vilniaus katedros lobynas.

Galerija

Bažnyčia Ivano Trutnevo (1827 -1912) paveiksle
Bažnyčios fasade matyti nutapytos arkangelų Mykolo, Rapolo ir Gabrieliaus figūros. 1933 m.
Vietoje 1991 m. dingusio Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslo altoriuje pakabintas Simono Čekavičiaus nutapytas „Nukryžiuotasis“. 2010 m.

Nuorodos

Vikiteka: Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Bažnyčios ir vienuolyno istorija 2017-10-14 iš Wayback Machine projekto.