Vilniaus fotometrinė sistema

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vilniaus astrofotometrinė sistema (arba tiesiog Vilniaus fotometrinė sistema) – vidutinio pločio septynspalvė astrofotometrinė sistema (UPXYZVS), sukurta 1963 vadovaujant Lietuvos astronomui Vytautui Straižiui. Ši sistema optimizuota stebint iš Žemės (t. y. atsižvelgiant į atmosferos pralaidumą). Pasirinkta vidutinio pločio juostų () sistema, nes norėta matuoti ir silpnesnes žvaigždes (kuo sistemos filtrai siauresni, tuo tiksliau galima klasifikuoti žvaigždes, tačiau tuomet nukenčia – nebegalime matuoti silpnų žvaigždžių).

Filtrų parinkimas

Ankstyvų žvaigždžių temperatūrinė klasifikacija yra pagrįsta Balmerio šuolio matavimu. Norint jį išmatuoti, reikia turėti du filtrus ultravioletinėje spektro dalyje – vieną prieš Balmerio šuolį (U ryškis), o kitą už (X ryškis). Y filtras yra ties tarpžvaigždinės ekstinkcijos kreivės lūžio tašku (tarpžvaigždinės ekstinkcijos kreivė 300–800 nm srityje gali būti aproksimuota dviem susikertančiom ties ~435.5 nm tiesėmis). P filtras (ryškis) yra tiesiai ant Balmerio šuolio. Jis leidžia klasifikuoti B-A-F žvaigždes pagal šviesio klases.

Z filtras sutampa su Mg I ir MgH molekulinių juostų padėtimi. Jis jautrus G-K-M žvaigždžių šviesumo klasėms. V ryškis pasirinktas toks, kad sutaptų su atitinkamu UBV fotometrinės sistemos ryškiu. Tai leidžia susieti šias dvi sistemas (transformuoti ryškius iš vienos sistemos į kitą). S ryškis sutampa su vandenilio H alfa linijos padėtimi ir leidžia pasakyti, ar tai emisinė ar sugerties linija.

Normavimas

Sistemos spalvos indeksai sunormuoti taip, kad tenkintų sąlygą:

U-P = P-X = X-Y = Y-Z = Z-V = V-S = 0

neparaudonavusioms (nepaveiktų tarpžvaigždinės ekstinkcijos) O tipo žvaigždėms.

Juostų pločiai ir vidutiniai bangų ilgiai

	U	P	X	Y	Z	V	S
Vidutinis bangos ilgis (nm)	345	374	405	466	516	544	656
Filtro pusplotis (nm)	40	26	22	26	21	26	20

Nuorodos

• Straizys V., Multicolor Stellar Photometry, Pachart Pub. House, 1992, 570p.