Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija

Šiame straipsnyje pernelyg plačiai su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai . Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

54°40′23″š. pl. 25°17′21″r. ilg. / 54.672997°š. pl. 25.289107°r. ilg. / 54.672997; 25.289107

Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija
[[Vaizdas:|Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija herbas|center|100px]]
[[Vaizdas:|Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija|250px]]
{{{antraštė}}}
Adresas	Aušros Vartų g. 23, Vilnius
Direktorius(-ė)	Kęstutis Subačius
Mokinių skaičius	757 (2013 m.)
Įkūrimo data	1915 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	62

Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniuje, Aušros Vartų g. 23, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 300134205. Steigėjas Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Istorija

Pirmoji lietuviška gimnazija Rytų Lietuvoje, įkurta 1915 m. spalio 9 d. ir vadinosi Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos. Direktoriumi paskirtas Mykolas Biržiška, lietuvių kalbos mokytojas. 1915 m. spalio 18 d. gimnazijoje prasidėjo pamokos lietuvių kalba, vilniečio turtuolio Pimenovo name, tuometinės Didžiosios Pohuliankos gatvėje, nr. 14/17 (dabartinis Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių kampas).

1915 m. gruodžio 22 d. gimnaziją pradėjo globoti „Ryto“ draugija, ji pavadinta „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija. Mokyklai sparčiai plečiantis, „Ryto“ draugija nebesugebėjo jos išlaikyti savo lėšomis ir 1918 m. lapkričio 27 d. perdavė ją vyriausybės žinion. 1918 m. gruodžio 1 d. LR švietimo ministerija šią mokyklą pavadino „Pirmąja Vilniaus vyrų gimnazija“ ir perkėlė į tinkamesnes patalpas, dabartinėje Vilniaus muzikos akademijoje.

1921 m. rugpjūčio 22 d. gimnazija pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. 1921 m. spalio 1 d. lenkų okupantai įsiveržė į tuometines gimnazijos patalpas Mickevičiaus g. 38 ir jėga išvarė pedagogus bei mokinius į gatvę. Praėjus 15 dienų gimnaziją priglaudė žydų visuomenės veikėjai jų realinėje gimnazijoje Arklių g. 1. Dėl nepalankių darbo sąlygų žydų gimnazijoje, 1921 m. gruodžio 1 d. M. Biržiška išnuomojo patalpas Pilypo g. 12, dabartinėje Šermukšnių g. 3. 1922 m. okupantai ištrėmė gimnazijos direktorių M. Biržišką. Į jo vietą išrinktas jau pagarsėjęs rašytojas, dramaturgas ir pedagogas Marcelinas Šikšnys.

1931 m. Vytauto Didžiojo gimnazija persikėlė į erdvų Konstantino Stašio namą Jakšto g. 5. 1940 m. Lietuvos švietimo ministerijos nurodymu Vytauto Didžiojo gimnazija padalinta į 2 dalis: berniukų gimnazijai paliktas Vytauto Didžiojo vardas, o atskirtoji mergaičių klasių dalis tapo atskira . 1942 m. hitlerininkai išvarė Vytauto Didžiojo gimnaziją į Didžiąją g. 32. Tuomet teko šiai mokyklai ieškoti prieglobsčio amatų mokykloje Pamėnkalnio g. 11.

1944 m. bolševikų valdžia atėmė garbingą Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą, mokykla pavadinta 1-ąja berniukų gimnazija. 1945 m. pradžioje berniukai pradėjo mokytis po pietų Vilniaus 2-oje mergaičių gimnazijoje Šv. Ignoto g. 3. 1946 m. 1-oji berniukų gimnazija perkelta į ankstyvesnes patalpas Didžioji g. 32, o 1949 m. reorganizuota ir pervadinta Vilniaus 1-ąja vidurine mokykla. 1957 m. gruodžio 14 d. Lietuvos SSR švietimo ministro įsakymu Vilniaus 1-ajai vidurinei mokyklai suteikiamas Antano Vienuolio vardas.

1983 m. mokykla perkelta į buvusios gudų, vėliau rusų mokyklos patalpas Aušros Vartų g. 23, kuriose ji tebėra iki šiol. 1995 m. mokykloje atliktas kapitalinis remontas. 2000 m. mokyklai suteiktas Antano Vienuolio gimnazijos statusas, bet 2005 m. rugsėjo 1 d. gimnazija reorganizuota į Antano Vienuolio pagrindinę mokyklą ir Vytauto Didžiojo gimnaziją.

2015 m. mokykla perorganizuota į Vilniaus Antano Vienuolio progimnaziją.

Direktoriai

• 1915–1922 m. Mykolas Biržiška
• 1922–1939 m. Marcelinas Šikšnys
• 1940–1941 m. Bronius Untulis
• 1941–1944 m. Kazimieras Trukanas
• 1944–1945 m. L. Vaitiekūnas
• 1945–1946 m. H. Jonaitis
• 1946–1947 m. J. Mazelaitis
• 1948–1949 m. Naujalis
• 1949–1952 m. V. Vepštas
• 1952–1955 m. J. Rybačiauskas
• 1955–1959 m. V. Tumelis
• 1959–1960 m. A. Vaišys
• 1960–1972 m. V. Motiejūnas
• 1973–1973 m. J. Sidaugienė
• 1973–1980 m. A. Dziska
• 1980–1985 m. A. Petrauskas
• 1985–1993 m. J. Aliubavičienė
• 1993–2005 m. Danutė Puchovičienė
• 2005-2017 m. Donata Klimkevičienė
• nuo 2017 m. Kęstutis Subačius

Mokytojai

Mokykloje dirbo: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Jurgis Krikščiūnas, Jokūbas Šernas, Mečislovas Bizauskas.

Žymūs mokiniai

• 1952 m. laida: chemikas, Lietuvos MA narys korespondentas prof. Vitas Daukšas; geologas akademikas, profesorius Algirdas Gaigalas, habilituotas medicinos daktaras Daumantas Kavoliūnas, profesoriai Algis Gricius, , fizikos daktaras , kompozitoriai Feliksas Bajoras, Rimvydas Žigaitis, architektas Jaunutis Makariūnas, ekonomistas , žurnalistas Rytis Tilvytis, matematikas , aktorius , chirurgas , habilituotas fizinių mokslų daktaras Leonas Valkūnas.
• Andrius Kaniava

Nuorodos

• Mokyklos svetainė