Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

54°40′58″š. pl. 25°16′56″r. ilg. / 54.6827°š. pl. 25.2821°r. ilg. / 54.6827; 25.2821

Vilniaus šv. Ignoto bažnyčia
Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Gyvenvietė	Vilnius
Adresas	Šv. Ignoto g. 6
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1647 m. (rekonstruota 1925 m.)
Stilius	neobarokas

Vilniaus šv. Ignoto bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilniaus senamiestyje, šv. Ignoto gatvėje.

Istorija

Pastatyta 1622–1647 m., ją suprojektavo Tomas Žebrauskas. Priklausė jėzuitams. 1737 m. Šv. Ignoto bažnyčia sudegė, įgriuvo vidurinės navos skliautai. 1748–1750 m. ją atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai, vadovaujant architektui Tomui Žebrauskui SJ padidintos šoninės koplyčios, langai, perstatytas vargonų choras, skliautai dekoruoti tapyba ir lipdiniais. Jėzuitų ordiną panaikinus, bažnyčia perduota Vilniaus dvasinei seminarijai 1774–1798 m. 1798 m. vienuolynas ir bažnyčia perduoti rusų kariuomenės Preobražensko pulkui. Išgriauti dirbtinio marmuro altoriai, nukapoti lipdiniai, tapyba. Bažnyčios erdvė suskaidyta į 3 aukštus, vien bažnyčioje apgyvendinta apie 500 kareivių bei įrengtos arklidės. 1869 m. įrengtas karininkų klubas.

Interjeras

1925 m. rekonstruota pagal Juliušo Kloso projektą, imituojant ankstyvojo baroko formas. 1939 m. lapkritį sugrąžinus Vilnių Lietuvai šv. Ignoto bažnyčioje aukojamos pirmosios mišios Lietuvos kariams. 1955 m. Šv. Ignoto bažnyčia paversta kino studijos sandėliu. 1991–2004 m. veikė paveikslų galerija, vyko Šv. Kristoforo orkestro repeticijos. 2004 m. lapkričio 23 d., vėl atiteko religinėms reikmėms (kaip pagrindinė Lietuvos kariuomenės bažnyčia).

Šaltiniai

1. Tomas Žebrauskas 2015-05-31 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2015-05-31

Nuorodos

• [1] 2015-03-27 iš Wayback Machine projekto.
• [2]