Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Apie kaimą Radviliškio rajone žr. Vilkduobė (kaimas)

Vilkduobė – viduramžių fortifikacijoje kaip spąstai ar kliūtis naudota su nusmailintais dugne, į kurią įkritęs priešininkas susižalodavo arba žūdavo. Paprastai tai būdavo apie 2 m gylio ir apie 1,5–2,0 m pločio duobė. Viršus paprastai būdavo pridengtas pinučiais ir dirvožemio sluoksniu.

Vilkduobės pirmą kartą buvo aprašytos Julijaus Cezario knygoje „Galų karų komentarai“ (Commentarii de Bello Gallico). Pavienės vilkduobės naudojamos kaip spąstai, tuo tarpu gynybos ruože vilkduobių grupės su mažais tarpais būdavo naudojamos kaip kliūtys, pro kurias sunku praeiti. Vilkduobių lauko efektyvumas padidėja, jei vilkduobės sekliai užtvindomos, tuomet duobių šlaitai pasidaro slidūs, nesimato smaigų, atsiranda pavojus nuskęsti.

Dažnai kuolų smaigalius ištepdavo pūvančia mėsa, išmatomis ir kitokiomis medžiagomis, nuo kurių net menkos žaizdos būdavo ir keldavo didelį pavojų sveikatai ir gyvybei.