Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla

54°39′7.9″ š. pl. 23°1′49.92″ r. ilg. / 54.652194°š. pl. 23.0305333°r. ilg. / 54.652194; 23.0305333

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:|Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla herbas|center|100px]]
Adresas	Nepriklausomybės g. 58, Vilkaviškis
Direktorius(-ė)	Daina Juškauskienė
Mokinių skaičius
Įkūrimo data	1918 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi mokykla Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g. 58, vykdanti pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 302430288. Steigėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba. Pavadinta poetės ir pedagogės Salomėjos Nėries vardu.

Istorija

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka . Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Vilkaviškyje katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija pradėjo veikti 1918 m. lapkričio 15 d., nors organizaciniai darbai vyko dar vokiečių okupacijos metais. Patalpos mokymui nuomotos Sodų g. Nr. 1, Juozo Plečkaičio ir Karolio Šelferio namuose. Šiose patalpose dar prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija, nors trumpam ji buvo įsikūrusi ir vokiečio Hafo namuose, Vilniaus gatvėje. Karo pabaigoje komitetas gimnazijai organizuoti įpareigojo kunigą V. Vaičiulį apie būsimą draugijos gimnaziją paskelbti iš bažnyčios sakyklos.

Iš pradžių organizuotos dvi klasės: į pirmąją susirinko 31, į antrąją – 13 moksleivių. Gimnazijai vadovauti paskirtas matematikos mokytojas Steponas Vaitkevičius. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J. Kudirka, kun. A. Dailidė, M. Rakutytė, M. Vitkauskas. 1919 m. balandžio 18 d. į Švietimo ministeriją nusiųstas prašymas leisti Vilkaviškyje atidaryti trečią, ketvirtą ir penktą klases. Nors buvo daug norinčių į jas stoti, bet gegužės 4 d. atsiųstame atsakyme rašyta: „…dėlei stokos prityrusių mokytojų, geresnio mokyklos sutvarkymo ir mokymo normavimo žvilgsniu, ji randa mokyklos augimą nenatūraliu būdu negeistinu ir atidaryti 1919–1920 m.m. ketvirtos ir penktos klasės neleidžia. Švietimo Ministras J. Tūbelis“.

1919 m. gegužės 13 d. gimnazijos direktorius S. Vaitkevičius ir „Žiburio“ centro valdybos įgaliotinis Vilkaviškyje kun. V. Vaičiulis pakartotinai kreipėsi į švietimo ministrą J.Tūbelį leisti atidaryti ketvirtą ir penktą klases. Po šio prašymo iš Švietimo ministerijos buvo atsiųstas Juozas Balčikonis. Susipažinęs su sąlygomis vietoje, jis padarė išvadą: „…mokiniai moka kursą vidutiniškai. Norinčių stoti į aukštesnes klases yra daug ir nuolat girdėti gyventojų nepasitenkinimas, kad klasių yra mažai. Leisti kitur – per brangiai atseina gyvenimas. Galima rengti veikusios rusų gimnazijos pastate… Todėl draudimą atidaryti papildomus skyrius Vilkaviškio gimnazija laiko sau labai pažeminančiu, kadangi pakraščių gimnazijos skelbia aukštesnių klasių atidengimą“. Pagaliau 1919 m. gegužės 29 d. Švietimo ministerija leido atidaryti ketvirtą ir penktą klases su sąlyga, „jei atsiras užtektinas mokinių skaičius“. 1919 m. rugpjūčio 25 d. buvo papildomai atidaryta tik ketvirtoji klasė, nes į penktąją neatsirado pakankamai mokinių. Nuo 1919 m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rub. (auksinų). Paskutinioji, aštuntoji, gimnazijos klasė buvo atidaryta 1923 m. rugsėjo mėnesį, gimnazija buvo iki galo sukomplektuota. 1924 m. vasarą ją baigė pirmoji trylikos abiturientų laida. Iš viso 1923–1924 m. gimnazijoje mokėsi 420 mokinių.

Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija priklausė katalikiškajai „Žiburio“ draugijai. Mokiniai už mokslą per pusmetį turėjo mokėti 75 litus (nuo 1922 m.). Nuo mokesčio iš dalies (15 proc.) buvo atleidžiami tik neturtingų tėvų vaikai ir labai gerai besimokantys, visiškai mokėti nereikėjo valstybės tarnautojų (tarp jų ir mokytojų) vaikams. 1922 m. įrengti fizikos ir gamtos kabinetai, prie gimnazijos veikė suaugusiųjų bendrojo lavinimo kursai, kuriuos iš pradžių lankė 45 žmonės. Augo ir mokytojų skaičius, 1923–1924 m.m. jų kartu su tarnautojais dirbo penkiolika.

1923 m. gimnazija pradėjo vystytis iš klasikinės, su dėstoma lotynų kalba į realinę, su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu. Specialiu dalyku 1925–1926 m. pasirinkta agronomija. Dalijant Vilkaviškio dvaro žemes „Žiburio“ gimnazijai teko du hektarai. Agronomijos disciplina buvo mokoma ne vien tik teoriškai, bet ir praktiškai. Gimnazistai dirbo gimnazijai priklausomuose laukuose. Jie augino kviečius, miežius, avižas, daržoves, tačiau derliai buvo nedideli.

1927 m. gimnaziją baigė pirmoji realistų laida. 1927 m. rugpjūčio 25 d. gimnazijai ėmė vadovauti naujas direktorius, matematikas Antanas Juška. Nuo pat pirmųjų dienų jis pradėjo pertvarkymus. Pedagogų posėdžių protokoluose atsispindi reikalavimai visam pedagogų kolektyvui – dirbti sutelktai, kiekvienam žinoti ir vykdyti savo pareigas. 1927 m. rugsėjį buvo sudaryti valdymo, mokymo ir auklėjimo organai: Pedagogų tarybos prezidiumas, klasių auklėtojų kolegija, Meno komisija, Sveikatos komisija. Per klasėse iš mokinių išrinktus prezidiumus iš trijų asmenų ir seniūnus buvo įvesta mokinių savivalda. 1928 m. lapkričio 11 d. švenčiant gimnazijos 10-metį pašventinta gimnazijos vėliava. Švenčiant 20-ties metų jubiliejų, gimnazija galėjo didžiuotis 279 išleistais abiturientais.

1930 m. sausio 10 d. gimnazija suvalstybinta. Pirmuoju Vilkaviškio valdžios gimnazijos direktoriumi sausio 16 d. paskirtas Matas Krikščiūnas, vicedirektoriumi vasario 20 d. išrinktas kunigas Augustinas Vaitickaitis. 1930 m. lapkričio 29 d. įsakymu B/Nr. 73 Švietimo ministerija Vilkaviškio gimnazijai nuo gruodžio 1 d. suteikė dr. Jono Basanavičiaus vardą. 1937 m. rugsėjo 15 d. dr. Jono Basanavičiaus gimnazijos paskutiniuoju direktoriumi nepriklausomos Lietuvos metais tapo Stasys Paliulis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

Nuo 1940 m. spalio 1 d. dokumentuose Vilkaviškio gimnazija vadinama Vilkaviškio vidurine mokykla. Uždarius Marijampolės Marijonų gimnaziją dalis mokinių persikėlė į Vilkaviškį. Prasidėjus karui, jau 1941 m. liepos 31 d. gimnazijos direktoriumi paskirtas istorijos mokytojas Jonas Vosylius. Nuo 1944 m. gimnazijai vadovavo Vaclovas Kavaliauskas. Per 26 gimnazijos veiklos metus dirbo apie 130 pedagogų.

1945 m. pavasarį praūžus karo audrai, gimnazija vėl pradėjo veikti Sodų gatvėje, dabartinės bibliotekos pastate. 1946 m. pavasarį gimnazija išsiplėtė, nes dalis klasių buvo perkeltos į patalpas, esančias J. Basanavičiaus gatvėje. Jas imta vadinti centrinėmis. 1945–1949 m. mokykla vadinta Vilkaviškio gimnazija, 1949–1954 m. – Vilkaviškio vidurinė mokykla. 1954 m. lapkričio mėn. mokyklai buvo suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.

1957 m. Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje įvyko pirmasis Kauno, Vilniaus ir Vilkaviškio mokyklų, pavadintų Salomėjos Nėries vardu, draugystės vakaras. Vėliau šie vakarai – susitikimai tapo tradiciniai, be to, prisijungė Lazdijų Motiejaus Gustaičio vidurinė mokykla. 1960 m. išplėstos centrinės patalpos, pristatytas trečias aukštas. 1969 m. gruodžio mėn. Vilkaviškyje, Vienybės gatvėje, pastatytas naujas pastatas, į kurį persikėlė Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.

1984 m. lietuvių kalbos mokytojų O. Urbonienės, R. Alkevičienės ir R. Šlivinskienės iniciatyva įkurtas Salomėjos Nėries atminimo muziejus. Jame vyksta lietuvių literatūros pamokos, literatūrinės popietės.

2019 m. prijungta Paežerių pagrindinė mokykla.

Direktoriai

• 1918-1926 Steponas Vaitkevičius
• 1926-1930 Antanas Juška
• 1930-1931 Matas Krikščiūnas
• 1931-1934 Jonas Eidinas
• 1934-1937 Antanas Žilinskas
• 1937-1940 Stasys Paliulis
• 1940-1941 Jonas Mažeika
• 1941-1944 Jonas Vosylius
• 1944 Vaclovas Kavaliauskas
• 1944-1945 Juozas Dapkūnas
• 1945-1946 Juozas Paukštys
• 1946-1948 Jonas Bielevičius
• 1948-1950 Valerija Vaitkevičienė
• 1950-1956 Petrė Šulskaitė
• 1956-1958 Palmira Romanenkienė
• 1958-1960 Vytautas Štarolis
• 1960-1967 Leonas Kumpys
• 1967-1991 Jonas Čekanavičius
• 1991-1992 Antanas Žilinskas
• 1992-1993 Adas Jonas Bernota
• 1993-2000 Birutė Urbutienė
• 2000-2003 Stasys Ferencas
• nuo 2004 m. Daina Juškauskienė

Žymūs mokytojai

• Salys Šemerys, poetas

Žymūs mokiniai

• Justinas Juodaitis (1899–1969), dvasininkas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius.
• Juozas Tysliava (1902–1961 m.), poetas, redaktorius ir leidėjas.
• Salomėja Nėris (1904–1945 m.), poetė, mokytoja.
• Petronėlė Orintaitė-Janutienė (1905–1999 m.), poetė, rašytoja, „mokytojų mokytoja“.
• Justinas Dabrila (1905–1941 m.), gimnazijos kapelionas, profesorius, kankinys.
• Antanas Vaičiulaitis (1906–1992 m.), rašytojas, diplomatas.
• Petras Karuža (1906–1933 m.), poetas.
• Stasys Kudirka (1904–1976), gydytojas, chirurgas.
• Vytautas Bulvičius (1908–1941 m.), Lietuvos generalinio štabo majoras, rezistentas.
• Venancijus Ališas (1908–1975 m.), poetas, prelatas.
• Kazys Bradūnas (1917–2009 m.), poetas, „Aidų“ ir „Draugo“ redaktorius.
• (g. 1921 m.), rašytoja, poetė.
• Kostas Kubilinskas (1923–1962 m.), vaikų poetas.
• Petras Keidošius (1924–2006 m.), poetas, vertėjas.
• Albinas Baranauskas (g. 1924 m.), rašytojas, vertėjas

Šaltiniai

1. Istorija. Lm.lt (tikrinta 2022-06-17).

Nuorodos

• Mokyklos svetainė