Vilius Bartulis

Vilius Bartulis
Gimė	1953 m. birželio 6 d. (71 metai) Ramygala
Tėvai	Antanas Bartulis ir Eleonora Bartulienė
Sutuoktinis (-ė)	Aušra Bartulienė
Vaikai	Povilas, Eglė, Julija
Veikla	mechanikos inžinierius
Sritis	transporto inžinerija
Organizacijos	Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Išsilavinimas	technologijos mokslų daktaras
Alma mater	Vilniaus inžinerinis statybos institutas
Žymūs apdovanojimai
VGTU 50-mečio aukso medalis

Vilius Bartulis (g. 1953 m. birželio 6 d. Ramygala) – Lietuvos transporto inžinierius, technologijos mokslų daktaras.

Biografija

1964 m. baigė Kupiškio rajono Vėžionių pradinę mokyklą.

1971 m. baigė Kupiškio Vl. Rekašiaus vidurinę mokyklą (dabar – ).

1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą.

1982–1985 m. Leningrado politechnnikos instituto (dab. ) aspirantas. 1992 m. technikos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas – daktaras, technologijos mokslai.

1976–1982 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto darbuotojas, nuo 1985 m. instituto (nuo 1991 m. Vilniaus technikos universitetas, nuo 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas, nuo 1992 m. Transporto inžinerijos (iki 1996 m. Mechanikos) fakulteto prodekanas; nuo 1995 m. docentas, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. – Transporto inžinerijos fakulteto dekanas. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.  – Transporto technologinių įrenginių katedros, nuo 2017 liepos, sujungus dvi katedras, iki 2020 rugpjūčio 28 d. - Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docentas. Nuo 2017 m. vasario - Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas.

Mokslinė veikla

Mokslinių darbų svarbiausios sritys: kelių tiesimo mašinų dinaminių sistemų, kasybos mašinų parametrų, darbo procesų tyrimas, transporto technologinių sistemų bandymai ir ekspertizės, kelių eismo, pavojingų krovinių gabenimo saugumas. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių. Išradimų autorius. Parašė 7 mokomąsias ir publicistinės apžvalgos knygas.

Šaltiniai

1. Vilius Bartulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 714 psl.