Vilemas van de Veldė Vyresnysis

Vilemas van de Veldė Vyresnysis (ol. Willem van de Velde, 1611 m., Leidenas, Nyderlandai – 1693 m. gruodžio 13 d., Londonas, Anglija) – XVII a. Nyderlandų piešėjas ir tapytojas, marinistas.

Vilemo van de Veldės Vyresniojo portretas

Biografija

Vilemas van de Veldė Vyresnysis gimė 1611 m. Leidene. Jo tėvas Willem Willemsz van de Velde buvo prekybinio laivo kapitonas. Gali būti, kad būsimasis dailininkas, būdamas vaiku, lydėjo tėvą jo kelionėse. Gali būti, kad tai jam padėjo apsispręsti tapti jūrinio žanro dailininku. 1631 m. Leidene Van de Veldė vedė Judith van Leeuwen. Su ja susilaukė trijų vaikų. Jo du sūnūs Vilemas van de Veldė Jaunesnysis (1633–1707) ir Adrianas van de Veldė (1636–1672) tapo talentingais tapytojais. Kitas vaikas buvo duktė Magdalena.

Apie 1635 m. šeima persikėlė į Amsterdamą. Vilemo van de Veldės piešiniai datuojami nuo 1630 m. ir vaizdavo atskirus laivus, bei olandų laivų statiškas grupes. Vėliau didžiąją jo piešinių dalį sudarys tuo laikmečiu vykusių jūrų mūšių piešiniai. Van de Veldė dažnai keliavo kartu su karo laivais, buvo samdomas laivyno admiraliteto ir stebėjo įvykius tiesiogiai, apmesdavo eskizus pieštuku, o grįžęs į krantą kurdavo piešinius plunksna, tušu ir rašalu. To laikmečio dokumentuose Van de Veldė dažniausiai minimas piešėju ir tik retais atvejais tapytoju. Gyvenimo pabaigoje menininkas dažniau jau dirbdavo aliejiniais dažais kaip tikras tapytojas.

1652–1654 Olandijos-Anglijos kare Van de Veldė lydėjo admirolą Marten Tromp ir sukūrė daug piešinių, vaizduojančių tiek olandų, tiek anglų laivynus, bei Ševeningeno jūrų mūšį. 1658 m. Van de Veldė lydėjo admirolą Jacob van Wassenaer olandų pagalboje Danijai apsiginti nuo Švedijos laivyno. Savo kūriniais jis pelnė Danijos karaliaus palankumą. 1665 m. jis piešė antrojo Olandijos-Anglijos karo epizodus. Vienu jo svarbiausių užsakymų iš admirolo Michiel de Ruyter buvo 1666 m. Keturių dienų mūšio pavaizdavimas piešinių serija, iš kurių 24 išliko. 1672 m. Van de Veldė įamžino Solbio mūšį trečiojo Olandijos-Anglijos karo metu.

1672 m. žiemą Van de Veldė paliko Amsterdamą ir atvyko į Londoną paskui kiek anksčiau atvykusį sūnų, jau tuo metu reikšmingu tapytoju tapusį Vilema van de Veldę Jaunesnįjį. Gali būti, kad tam paskatino Nyderlandų-Prancūzijos konfliktas, grasinęs tiesioginiu prancūzų armijos įsiveržimu į Olandiją. Dailininkai susilaukė Anglijoje sėkmės. Anglijos karalius Karolis II skyrė Van de Veldei Vyresniajam 100 svarų metinę išmoką už jūrų mūšių vaizdavimą, kai jo sūnus buvo užsakytas šiuos jūrų mūšius vaizduoti spalvine tapyba. Van de Veldę metine 50 svarų išmoka rėmė Jorko hercogas Džeimsas. Tėvas ir sūnus įkūrė studiją Karalienės name Grinviče. Kartu ruošė piešinius gobelenams, vaizduojantiems Solbio mūšį. Savo piešiniais plunksna, anglimi ir kreida Van de Veldė lenkė kitus to meto Europos menininkus. Jo studijoje lankėsi kardinolas Leopoldas de Medičis iš Italijos. Vilemas van de Veldė Vyresnysis mirė 1693 m. gruodžio 13 d., palaidotas Šv. Jokūbo (Saint James) bažnyčioje Londone, Pikadilyje.

Darbų galerija

• „Laivai po mūšio“ (apie 1653, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• „Livorno mūšis“ (apie 1654, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• „Saundo mūšis“ (apie 1665, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• „Keturių dienų mušis. Laivų pasitarimas“ (1666, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• „Laivo „Royal Prince“ užėmimas Keturių dienų mūšio metu“ (1672, Kunsthalė, Karlsrujė)
• „Laivai ir kariuomenė prie uolėto kranto“ (apie 1680, Jeilio Britų meno centras, Jeilio universitetas)

Šaltiniai

Vikiteka: Willem van de Velde (Vyresnysis) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Vašingtono dailės galerijos informacija
• Encyclopaedia Britannica
• wga.hu