Vikintas Darius Šimanskas

Vikintas Darius Šimanskas
Biografija
Gimė	1967 m. gegužės 22 d. (57 metai) Vilnius, Lietuva
Žanrai	alternatyvus rokas
Kūrinių kalbos	lietuvių
Veikla	dainininkas, dailininkas
Instrumentai	vokalas, gitara
Aktyvumo metai	1986-dabar
Įrašų kompanija
Susijusi veikla	, ,

Vikintas Darius Šimanskas (g. 1967 m. gegužės 22 d. Vilniuje) – Lietuvos neformalaus jaunimo pasipriešinimo sovietams judėjimo dalyvis, lietuviško klasikinio pankroko ikona.

1986 metais įkūrė pankroko grupę "WC" (1986 - 1987), dėl savo antisovietinių pažiūrų ir veiksmų buvo persekiojamas LSSR Valstybės saugumo komiteto - KGB, dalyvavo 1991 metų sausio įvykiuose. Nuo 2004 metų gyvena Londone, Didžioji Britanija. Žinomas sceniniu "Varveklio" pseudonimu.

Biografija

Gimė Vilniuje 1967 metais. Tėvas - Romualdas Šimanskas, kariškis. Mama - Laimė Kriaučiūnaitė, televizijos režisierė.

Aštuoniasdešimtųjų (1980 - 1990) pradžioje, mokėsi Kauno taikomosios dailės mokykloje, vėliau Vilniaus vakarinėje dailės mokykloje. Dirbo Vilniaus restauravimo dirbtuvėse. Laisvalaikiu tapydavo aliejiniais dažais. Jo paveiksluose buvo kritikuojamos ir pašiepiamos sovietinės realijos.

1985 metais sudegino sesers komjaunimo bilietą, buvo paskųstas ir persekiojamas KGB.

1985 metais planavo pabėgimą į Vakarus. Buvo paskųstas ir persekiojamas KGB.

1986 metų balandžio mėnesį Vikintas Darius Šimanskas (vokalas), Edgaras Lazurkevičius (mušamieji), Nėrius Pečiūra (gitara) įkūrė pankroko grupę "WC" (1986 - 1987).

1987 metais aliejiniais dažais ant Vilniaus 48-tosios vidurinės mokyklos lauko sienų užrašė šūkius "Laisvę Lietuvai", "Šalin KGB". Dėl to buvo tardomas KGB karininkų.

1988 metais įkūrė roko grupę "Genocidas Raudonajam Interventui", sutrumpintai "G.R.I.".

1988 metų pradžioje KGB buvo užvesta operatyvinė byla dėl to, kad Varveklis artėjančios Vasario 16-osios proga planavo sukurti ir viešai atlikti dainą, ant sienų užrašyti antisovietinius šūkius, pasiūti ir iškelti Nepriklausomos Lietuvos vėliavą.

1988 metų rugpjūčio mėnesį Vikintas Darius Šimanskas, Ernestas Volodzka ir Nėrius Pečiūra pradėjo leisti antisovietinį pogrindinį muzikinį laikraštį "Mūsų ašigalyje", kuris kas mėnesį ėjo iki 1989 metų pabaigos.

1989 metais įkūrė roko grupę "Emocinis karas".

1990 metais Lietuvai perimant įvairius pastatus, savanoriškai budėjo įvairiuose Vilniaus objektuose.

1991 metų sausio mėnesį atsidūrė Aukščiausiosios tarybos rūmuose. Vikinto Dariaus Šimansko tėvas Romualdas Šimanskas buvo šaulys, kuris tomis dienomis saugojo Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jis buvo paskirtas vadovauti savanorių grupei, kuriai sausio 12-ąją buvo pavesta pakeisti šaulius, anksčiau budėjusius Gedimino pilies bokšte prie vėliavos – Lietuvos nepriklausomybės simbolio. Kartu su tėvu ir kitais savanoriais V. D. Šimanskas sausio tryliktosios naktį saugojo Gedimino pilies bokštą ir ten prabuvo daugiau nei mėnesį.

2004 metais Vikintas Darius Šimanskas išvyko gyventi į Londoną.

Bibliografija

• Aš ir Atsuktuvas: romanas. – Vilnius: Charibdė, 2002. – 112 p. –

Filmografija

• "Lietuva - tai jėga" (2018).
• "Londono gatvėse su Varvekliu" (2020).

Šaltiniai

www.kinfo.lt „Lietuva – tai jėga!“ – DIY pankroko dokumentika (apžvalga) https://kinfo.lt/lietuva-tai-jega-pankroko-dokumentika-apzvalga/

www.komentaras.lt Dokumentinis muzikinis filmas “Lietuva – tai jėga” – daugiau nei valanda svaiginančio laisvės troškimo! http://komentaras.lt/dokumentinis-muzikinis-filmas-lietuva-tai-jega-daugiau-nei-valanda-svaiginancio-laisves-troskimo/comment-page-1/

www.15min.lt Pankroko gimimas sovietinėje Lietuvoje: naujos muzikos srovės formavimasis ar anarchistinis chaosas? https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/pankroko-gimimas-sovietineje-lietuvoje-naujos-muzikos-sroves-formavimasis-ar-anarchistinis-chaosas-284-683655

Jie saugojo mūsų nepriklausomybės simbolį http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/jie-saugojo-musu-nepriklausomybes-simboli-791624

www.delfi.lt Slaptas planas, kaip lietuviai ruošėsi ginti Gedimino pilį nuo sovietų https://www.delfi.lt/multimedija/sausio13/slaptas-planas-kaip-lietuviai-ruosesi-ginti-gedimino-pili-nuo-sovietu.d?id=70130892