Viesulas (mitologija)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Viesulas (latv. Viesulis) – požemio dvasia, kuri dažniausiai pasirodanti prieš . Žmonės jo labai bijojo, manydami, kad Viesulas gali apleisti ligomis, atnešti nelaimių, todėl nuo jo bėgdavo, slėpdavosi. Nespėję pabėgti, sakydavo: „Kad tave Perkūnas!“, arba „Kad tu kiaurai žemę prasmegtum!“

Lietuvoje plačiai paplitęs tikėjimas, kad, siaučiant viesului, vykstančios velnio vestuvės. Velnias šokinėdamas vežasi nuotaką, lydimą savo giminaičių. Viesulo velniai tapatinami su požemyje gyvenančių mirusių nevedusių jaunuolių vėlėmis, kurie privalantys susituokti pomirtiniame gyvenime.

Viesulo pavidalu pasirodo ir aitvarai, tuomet kyla viesulas, kuris žaibo greitumu pranyksta. Bet aitvaras – tai ne viesulas. Apie tai sako patarlės: „Nulėkė, kaip aitvaras, viesulą pasižabojęs“, „Su aitvaru nesusidėsi: jis keturiais viesulais joja“. Tai rodo, kad Viesulas esantis Aitvaro valdžioje, ir priskirtinas prie atmosferos dvasių ar dievybių.

Legendos

Žmogus, grėbęs šieną, atsisėdo valgyti. Beriekiant peiliu duoną, netoli jo ėmė suktis viesulas. Išsigandęs žmogus sviedė į sūkurį peilį, kuris nežinia kur dingo. Vėliau tas žmogus, bevažiuodamas per mišką, paklydo ir beieškodamas kelio, aptiko pirkelę, į kurią įėjęs, rado senį, lopantį kailinius, o ant stalo pamatė savo peilį. Senis paklausė žmogų, kodėl jis žiūri į tą peilį. Žmogus pasakė, kad tas peilis būtų lyg ir jo ir papasakojo, kaip jį prarado. Senis liepė žmogui daugiau taip nedaryti, nes tame sūkuryje lėkusios vėlių vestuvės. Mestas peilis pataikė piršliui į šoną. Jeigu būtų pataikęs jaunikiui, tas jį būtų sumalęs į miltus. Peilį senis grąžino žmogui.