VideniškiaiVideniškių bažnyčiaVideniškiai55 13 05 š pl 25 16 23 r ilg 55 218 š pl 25 273 r ilg 55 218 25 273 Videniškiai

Videniškiai

Videniškiai

55°13′05″š. pl. 25°16′23″r. ilg. / 55.218°š. pl. 25.273°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė

Seniūnija

Videniškių seniūnija

Gyventojų

280

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Vidẽniškiai
Kilmininkas:	Vidẽniškių
Naudininkas:	Vidẽniškiams
Galininkas:	Vidẽniškius
Įnagininkas:	Vidẽniškiais
Vietininkas:	Vidẽniškiuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Видзинишки

Videniškiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, prie kelio 115 Ukmergė–Molėtai , Siesarties kairiajame krante. Seniūnijos, Videniškių I ir II seniūnaitijų centras. Stovi Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1620 m.), išlikęs buvęs Videniškių atgailos kanauninkų vienuolynas, veikia Videniškių pagrindinė mokykla, biblioteka, girininkija, paštas (LT-33031), medicinos punktas, parduotuvė, Vaineikio veterinarijos individuali įmonė, UAB „Žižmauka”, D. Pumpučio individuali įmonė „Žvejys”. Netoli kaimo išlikę Mūrinių Videniškių dvaro – Baltadvario pilies griuvėsių liekanos.

Kaimas planas – radialinis. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę, pastatai išdėstyti palei kelius į Molėtus, Želvą, Balninkus.

Kapinių koplyčia su gretimo Žižmaukos dvaro savininkų palaidojimais

Etimologija

Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, siejamas su asmenvardžiu Videnis.

Istorija

Videniškiai pirmą kartą minimi Vartbergės kronikoje 1373 m., Ldk Algirdo ir Kęstučio sutartyje su Livonijos ordinu. Miestelis du kartus (1373 m. ir 1375 m.) nukentėjo nuo kryžiuočių. XIII a. Videniškiai priklausė Nalšios sričiai, kurią tada valdė kunigaikštis Daumantas. Spėjama, kad čia Daumantas buvo pastatęs pilį. Per Videniškius, ties vieškeliu Ryga-Vilnius ėjo taikos zona pirkliams.

Kunigaikštis dvaro centru pasirinko sodybą šalia Liesėnų piliakalnio. Kunigaikštis 1620 m. Videniškiuose pastatė Šv. Lauryno bažnyčią ir pavedė ją vienuoliams augustinams (vadinamiems reguliniems kanauninkams). Vienuolynas veikė 1618–1783 m., uždarytas 1832 m. XVIII a. prie vienuolyno veikė parapinė mokykla, noviciatas, gyveno pats ordino generolas, dirbo religinių raštų rengėjas Mykolas Olševskis.

XIX a. pabaigoje Videniškiai – miestelis Vilniaus apskrities Molėtų valsčiuje. Miestelio apylinkės per dvarus ir aplenkėjusius klebonus buvo aplenkintos. Atkaklus lenkintojas buvo klebonas Gžybovskis (lenk. Grzybowski). XX a. pradžioje Videniškiuose dirbo energingas tautinio atgimimo šalininkas kunigas .

Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metu prie Videniškių Lietuvos kariuomenė kovėsi su lenkais. 1920 m. spalio 28 d. miestelį buvo užėmę lenkai, bet lietuviai jį atsiėmė.

Sovietmečiu Videniškiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2018 m. patvirtintas Videniškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Molėtų valsčius	Vilniaus apskritis
1920–1947 m.	Molėtų valsčius	Utenos apskritis
1947–1950 m.	Videniškių valsčiaus centras	Utenos apskritis
1950–1995 m.	Videniškių apylinkės centras	Molėtų rajonas
1995–	Videniškių seniūnijos centras	Molėtų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.

1862 m.*

1892 m.*

1905 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

239

187

312

284

282

271

316

1983 m.

1987 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

322

361

403

415

368

280

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Videniškiuose gimė poetas, režisierius, aktorius, scenaristas Alvydas Šlepikas (1966–).

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Видзинишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 234 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 451 psl.
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
Widziniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 296 psl. (lenk.)
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Videniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 731 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Videniškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 207 psl.
Videniškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 500
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Tėvų žemė 2005-12-28 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

Girsteikiškis – 11 km

Gruodžiai – 8,5 km

ŽELVA – 13 km

MOLĖTAI – 9 km

Žalvariai – 9 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[ESBE-2] Видзинишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 234 psl. (rus.)

[GSSRI-3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 451 psl.

[4] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[5] Widziniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 296 psl. (lenk.)

[6] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-9] Videniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 731 psl.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[LTE-11] Videniškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 207 psl.

[TLE-12] Videniškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 500

[13] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[14] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[15] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.