Viktoras Hugo pranc Victor HugoViktoras HugoGimė 1802 m vasario 26 d Bezansonas PrancūzijaMirė 1885 m gegužės 22 d 83 me

Viktoras Hugo pranc. Victor Hugo

Viktoras Hugo
Gimė	1802 m. vasario 26 d. Bezansonas, Prancūzija
Mirė	1885 m. gegužės 22 d. (83 metai) Paryžius, Prancūzija
Palaidotas (-a)	Panteonas (Paryžius)
Tautybė	Prancūzas
Tėvas	L. S. Hugo
Motina	Sophie Trébuchet

Veikla	prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris.

Vikiteka	Victor Hugo

Viktoras Hugo (Victor-Marie Hugo, 1802 m. vasario 26 d. – 1885 m. gegužės 22 d.) – prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris. Jis laikomas žymiausiu prancūzų romantizmo poetu.

Biografija

V. Hugo gimė 1802 m. Bezansono mieste (Franš Kontė provincijoje). Tai trečiasis ir paskutinis Napoleono kariuomenės kapitono L. S. Hugo (1773–1828) ir Sophie Trébuchet (1772–1821) šeimos vaikas. Jaunystėje jis buvo rojalistas ir klasicistas, vėliau – liberalas ir romantikas. Po 1848 m. revoliucijos pasisakė esąs respublikonas, išrenkamas Steigiamojo susirinkimo deputatu. Vėliau išvyko iš Prancūzijos ir 18 m. praleido emigracijoje. Šį laikotarpį poetas vadina „savanoriška tremtimi”. Tėvynėn grįžo Prancūzijos – Prūsijos karo metu.

V. Hugo taip pat buvo tapytojas ir dizaineris, jis savo namuose sukūrė išradingą dekorą. Manoma, kad jo tapybos kūriniai ilgą laiką turėjo įtakos impresionizmui ir siurrealizmui.

Iki gilios senatvės V. Hugo aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, daug rašė. Jam mirus Prancūzijoje paskelbtas nacionalinis gedulas, laidotuvių procesijoje dalyvavo apie milijoną žmonių. Palaidotas Paryžiaus Panteone.

V. Hugo tapo vienu iš trijų pagrindinių šventųjų garbinamų Vietnamo religijoje Cao Dai.

Kūriniai

(nepilnas sąrašas)

(1822 m.) Odės ir kiti eilėraščiai (Odes et Poésies diverses)
(1823 m.) Odės (Odes)
(1824 m.) Naujosios odės (Nouvelles Odes)
(1826 m.) Odės ir baladės (Odes et ballades)
(1826 m.) Biug Žargalis (Bug-Jargal)
(1827 m.) Kromvelis (Cromvell)
(1829 m.) Orientalės (Les Orientalles)
(1830 m.) Ernani (Hernani)
(1831 m.) Paryžiaus katedra (Notre-Dame de Paris)
(1831 m.) Rudens lapai (Les Fueilles d’automne)
(1832 m.) Karalius linksminasi (Le Roi s’amuse)
(1833 m.) Marija Tiudor (Marie Tudor)
(1835 m.) Sutemų giesmės (Les Chants du crepuscule)
(1837 m.) Vidiniai balsai (Les Voix intérieures)
(1838 m.) Ruy Blasas (Ruy Blas)
(1840 m.) Spinduliai ir šešėliai (Les Rayons et les ombres)
(1859 m.) Amžių legenda (La Légende des siècles, į lietuvių k. išversta 1927-1930 m.)
(1862) m. Vargdieniai (Les Misérables, į lietuvių k. pradėta versti 1905 m., 5 t. išversti 1935-1936 m. ir 1955-1957 m., 4 t. - 1955 m. ir 2020 m.)
(1866 m.) Jūros darbininkai (Les Travailleurs de la mer)
(1869 m.) Žmogus, kuris juokiasi (L'Homme qui rit)
(1873 m.) Devyniasdešimt tretieji metai (Quatrevingt-treize)
(1874 m.) Mano sūnūs (Mes Fils)

Vertimai į lietuvių kalbą

Viktoro Hugo kūryba į lietuvių kalbą pradėta versti iškart po autoriaus mirties, dar 1886 m.

XIX a. pab. periodinėje spaudoje paskelbta eilėraštis Patremptoji, romano Vargdieniai, pamfleto Napoleonas Mažasis ištraukų. 1907 m. išleistas knygos Popiežius fragmentas „Vaišės Jėzaus Kristaus pas popiežių Pijų IX“.

Šaltiniai

Galina Čepinskienė. Hugo Victor (Viktoras Hugo) . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 684-685 psl.
Victor Hugo (VLE)

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Victor Hugo

(anglų kalba)

V. Hugo kūrinių kritika, aprašymai, biografija
Biografija ir 1851-ųjų kalba 2007-08-08 iš Wayback Machine projekto.

(lietuvių kalba)

V. Hugo biografija
V. Hugo 2005-05-24 iš Wayback Machine projekto.

[1] Galina Čepinskienė. Hugo Victor (Viktoras Hugo) . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 684-685 psl.

[VLE-2] Victor Hugo (VLE)