Vištytis (ežeras)

Vištyčio ežeras (rus. Виштынецкое озеро, vok. Wystiter See, Wyschtyter See) – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių sienos sankirtos.

Vištytis
Vištyčio ežeras iš Lietuvos pusės Vištyčio ežeras iš Lietuvos pusės
Vieta	Lietuva,  Rusija
Plotas	17,83 km²
Kranto linijos ilgis	27,0 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	15 m
Didžiausias gylis	54 m
Tūris	0,285 km³
Įteka	Vyžaina, Černica, Bezymianaja, Strepetinis upelis, Grybingiris ir kt.
Išteka	Pisa
Vištytis
Koordinatės	54°25′14″ š. pl. 22°43′35″ r. ilg. / 54.42056°š. pl. 22.72639°r. ilg. / 54.42056; 22.72639
Vikiteka	Vištytis

Aprašas

Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8,4 km, plotis iki 4,2 km. Altitudė 172,7 m. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.

Ežeras susidaręs sudėtingoje Vištyčio aukštumos tarpukalvių dubumoje. Rusijos pusėje ežeras sudaro Didžiąją įlanką, tuo tarpu Lietuvos krantas mažiau raižytas. Dubens šlaitai statūs ir aukšti, su 8 m ledyninio ežero ir 4-5 m holoceno ežero terasomis. Vakarinė ir šiaurės vakarinė terasa pelkėta. Apie vakarinius ir pietinius krantus dunkso miškai (Romintos giria). Dugnas raižytas, yra 25-30 m gylio lovių. Atabradai gan siauri, pakrančių augalija vakaruose siekia 5-6 m gylį. Vandens skaidrumas 6-8 m. Beveik 4 mėnesius ežerą dengia ledas (jo storis iki 40-45 cm).

Į Vištyčio ežerą suteka 15 upelių (Vyžaina, Černica, Bezymianaja ir kt.), šiaurėje išteka Priegliaus baseino upė Pisa.

Ežere veisiasi 22 rūšių žuvys, tarp jų seliavos, sykai, unguriai, vėgėlės, lydekos, ešeriai, kuojos, lynai ir kt. Ežere gyvena ~150 bestuburių rūšių, Didžiojoje įlankoje lizdus suka gulbės, antys.

Šiaurinėje, šiaurės vakarų pakrantėje rasta vėlyvojo paleolito dirbinių. Tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje Vištyčio ežeras yra populiarus turistinis objektas. Lietuvos pusėje prie ežero įkurtas Vištyčio regioninis parkas. Rusijos pusėje įkurtas 335 km² ploto gamtos rezervatas į kurį įeina ir Vištyčio ežeras. Šiauriniame ežero krante įsikūręs Vištyčio miestelis. Palei rytinį krantą įsikūrę kaimai Žirgėnai, Čižiškiai, Pakalniai, kaimo turizmo sodybos, poilsiavietės. Šiaurine pakrante eina kelias  200  Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis , rytine –    Vištytis–Varteliai . Rusijos pusėje į vakarus nuo Vištyčio miestelio įsikūręs Maloje Beloziornoje kaimas.

Pavadinimas

Ežero atsiradimą apipynę nemažai padavimų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo, mergaitė) paminėjęs vištytį – netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs vištytis ir cypsėjęs. Kai žmonės sušukę „Vištytis! Vištytis!“, ežeras nurimęs.

Anksčiau ežeras dar vadinosi Vištutis, Vištinis (Wisztyniec, Вистинець) ir Vištytis (Dwystytz, Dwisit). Greičiausiai pavadinimas kilęs nuo žodžio naminiam paukščiui višta.

Galerija

Šaltiniai

1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 389