VelžysVelžio simbolio vėžio skulptūraVelžys55 41 38 š pl 24 25 41 r ilg 55 694 š pl 24 428 r ilg 55 694 24 428 Velžys Ap

Velžys

Velžys

55°41′38″š. pl. 24°25′41″r. ilg. / 55.694°š. pl. 24.428°r. ilg.

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Panevėžio rajono savivaldybė

Seniūnija

Velžio seniūnija

Gyventojų

1 291

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Velžỹs
Kilmininkas:	Vel̃žio
Naudininkas:	Vel̃žiui
Galininkas:	Vel̃žį
Įnagininkas:	Velžiù
Vietininkas:	Velžyjè

Velžys – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, šalia Panevėžio, Nevėžio aukštupyje ties Juodos žiotimis. Seniūnaitijos centras. Veikia Velžio gimnazija, biblioteka, paštas (LT-38007), medicinos punktas, policija, pirtis, bankas, vaistinė, kultūros namai, kirpykla, Velžio Švč. Jėzaus Širdies koplyčia. Šalia eina kelias 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys .

Istorija

Velžio kaimas minimas jau kryžiuočių kronikose. 1371 m. Livonijos magistras, niokodamas Raseinių ir Upytės žemes, nusiaubė ir Velžį (Velze). Vietovė minima 1554 m. Upytės valsčiaus inventoriuje.

XIX a. Velžys minimas kaip kaimas ir palivarkas Panevėžio apskrityje.

1919 m. gegužės mėn. netoli Velžio kovėsi lietuviai su bolševikais.

Sovietmečiu buvo Pabaltijo zoninės paukštininkystės bandymų stoties ir Darbo raudonosios vėliavos ordino Staniūnų veislinės paukštininkystės ūkio gyvenvietė.

2008 m. patvirtintas Velžio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1554 m.	, Upytės valsčius	?
XIX a. – 1950 m.	Panevėžio-Velžio valsčius (kurį laiką jo centras)	Panevėžio apskritis
1950–1995 m.	Velžio apylinkė (kurį laiką jos centras)	Panevėžio rajonas
1995–	Velžio seniūnija	Panevėžio rajono savivaldybė

Gyventojai

1923 m. kaime buvo 134, dvare 81 gyventojas.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1987 m.

218

215

151

441

808

1 450

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

1 469

1 417

1 355

1 291

-

Žymūs žmonės

Stanisław Kuźmiński (1895–1969), karininkas

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
Welże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 199 psl. (lenk.)
Velžys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Velžys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 481
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Velžys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 578 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

PANEVĖŽYS – 6 km

Liūdynė - 2 km

Šilagalys - 5 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.

[3] Welże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 199 psl. (lenk.)

[4] Velžys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[5] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-9] Velžys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 481

[10] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[11] Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.