Vatikano stancos

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rafaelio kambariai (arba Rafaelio stancos, Vatikano stancos, it. Stanze di Raffaello) – 4 kambariai Apaštalų rūmuose Vatikane. Jie garsūs italų renesanso dailininko Rafaelio ir jo mokinių, bei pagalbininkų, 1508 − 1524 m. laikotarpiu atliktomis freskomis. Kai kurios šių freskų: „Atėnų mokykla“, „Parnasas“, „Mišios Bolsenoje“, laikomos vienais garsiausių renesanso dailės kūrinių.

„Atėnų mokykla“, pati garsiausia freska Rafaelio stancose

Rafaelis (kairėje) ir prieš tai stancose dirbęs dailininkas Sodoma (Perudžinas?). Freskos „Atėnų mokykla“ detalė

Istorija

Popiežius Julijus II planavo Apaštališkųjų rūmų antrajame aukšte įsirengti savo darbo kabinetus, kadangi nebenorėjo dirbti prieš tai buvusio korumpuoto Aleksandro VI aparatamentuose. Tradiciškai buvo nuspręsta šiuos kambarius dekoruoti freskomis. Pirmuosius darbus kambariuose 1507-08 m. pradėjo planuoti ir kažkiek jau buvo atlikę grupė dailininkų, tarp kurių svarbiausi buvo Perudžinas ir Sodoma, kaip į Romą, popiežiaus pakviestas, atvyko tuo metu tik dar pradėjęs įgauti šlovę Rafaelis. Pamatęs pirmuosius Rafaelio darbus popiežius išvarė likusius dailininkus iš kambarių, liepė nuimti jau pradėtą ir iš senų laikų likusią tapybą, bei visus darbus patikėjo Rafaeliui. Darbams atlikti Rafaelis surinko padėjėjų ir asistentų komandą, tarp kurių buvo Giulio Romano, Giovan Francesco Penni, Giovanni da Udine ir kt. 1513 m. mirus Julijui II, darbų užsakymus pratesė popiežius Leonas X. Rafaelis freskų pats nebaigė, nes mirė dar 1520 m.

Kambariai pagal atlikimo eiliškumą:

• Stanza della Segnatura (Parašų kambarys, atlikta 1508 - 1511 m., autorius - Rafaelis)
• Stanza di Eliodoro (Eliodoro kambarys, atlikta 1511 - 1514 m., autorius - Rafaelis)
• Stanza dell'Incendio di Borgo (Gaisro Borge kambarys, atlikta 1514 - 1517 m., autoriai - Rafaelis, Rafaelio asistentai, Perudžinas)
• Sala di Costantino (Konstantino salė, atlikta 1520 - 1524 m., autoriai - Rafaelio asistentai)

Kambariai (pagal lankymo eiliškumą)

Konstantino salė

Konstantino salėje

Mažiausiai žinomas iš stancu. Kambarys buvo skirtas priėmimams, banketams. Darbai jame buvo atlikti 1520-24 m. laikotarpyje jau po Rafaelio mirties. Rafaelis buvo paruošęs piešinius dviem scenoms: „Kryžiaus vizijai“ ir „Mūšiui ant Milvijaus tilto“, kaip mirė. Žinoma, kad Sebastianas del Piombas tarpininkavo popiežiui, kad darbus kambaryje atliktų Mikelandželas, tačiau Leonas X atmetė pasiūlymą. Kambario kompozicijas sukūrė Rafaelio asistentai, kuriems vadovavo Giulio Romano. Kambario freskų tematika yra krikščionybės pergalė prieš pagonybę.

Freskų scenos:

• „Kryžiaus vizija“
• „Mūšis ant Milvijaus tilto“
• „Konstantino krikštas“
• „Konstantino dovanos Romoje“
• Lubų kompozicija

• „Kryžiaus vizija“
• „Mūšis ant Milvijaus tilto“
• „Konstantino krikštas“
• „Konstantino dovanos Romoje“

Eliodoro kambarys

„Mišios Bolsenoje“ (dešinėje) ir „Heliodoro išvarymas“ (kairėje)

Kambarys buvos skirtas privatiems popiežiaus priėmimams. Tai antras Rafaelio ištapytas kambarys po Parašų kambario. Skirtingai nuo Parašų kambario, scenos čia dramatiškos, spalvos intensyvesnė, kompozicijos kur kas dinamiškesnės. Darbai buvo atlikti 1511-14 m. laikotarpiu. Freskų kompozicijos skirtos vaizduoti Dieviškosios valios įsikišimui į Krikščionybės istorinius momentus. Manoma, kad kompozicijų dinamiškumą lėmė pasikeitęs darbų užsakovas, popiežius Leonas X.

Freskų scenos:

• „Heliodoro išvarymas iš šventyklos“
• „Mišios Bolsenoje“
• „Leono Didžiojo susitikimas su Atila“
• „Šv. Petro išlaisvinimas“
• Lubų kompozicija

• „Šv. Petro išlaisvinimas“
• „Leono Didžiojo susitikimas su Atila“
• Izaoko paaukojimas, lubų fragmentas
• Apreiškimas Nojui, lubų fragmentas

Parašų kambarys

„Teologija“ (dešinėje) ir „Jurisprundencija“ (kairėje)

Pats žymiausias iš stancu. Darbus jame Rafaelis pradėjo tik atvykęs į Romą 1508 m. Kambarys buvo suplanuotas kaip popiežiaus darbo kabinetas ir biblioteka. Kambario sienose turėjo būti vaizduojamos įprastos bibliotekoms alegorijos: teologijos, filosofijos, poezijos. Rafaelis pirmąja pradėjo teologijos alegoriją „Disputas dėl Šv. Sakrameto“, o po to perėjo prie žymiausios kambario, ir visų stancų, freskos „Atėnų mokykla“.

Freskų scenos:

• „Disputas dėl Šv. Sakrameto“ („Teologija“)
• „Atėnų mokykla“ („Filosofija“)
• „Parnasas“ („Poezija“)
• „Kardinolų ir įstatymų dorybės“ („Jurisprudencija“)
• Lubų kompozicija

• „Parnasas“ („Poezija“)
• Adomas ir Ieva, lubų fragmentas
• Saliamono teismas, lubų fragmentas
• Poezija, lubų fragmentas

Gaisro Borge kambarys

„Gaisras Borge“ (dešinėje) ir „Ostijos mūšis“ (kairėje)

Freskose vaizduojamos scenos iš Karolingų laikų. Manoma, kad freskų užsakovas Leonas X norėjo labiau pabrėžti savo vardo reikšmę jose, nes tuo metu popiežiais buvo Leonas III, , kaip savo pirmtakų. Freskų autorystė yra ginčytina. Žinoma, kad Rafaelis tikrai tapė „Gaisro Borge“ freską, tačiau kitas freskas linkstama laikyti jo asistentų darbais, nes jose pernelyg pasireiškia Mikelandželo įtaka ir manieristinio vaizdavimo stilistika (Rafaelio asistentas Giulio Romano vėliau tapo reikšmingu manierizmo atstovu). Lubose yra prieš tai atliktos ir nenuimtos Perudžino freskos.

Freskų scenos:

• „Gaisras Borge“
• „Ostijos mūšis“
• „Šarlio Manjo karūnavimas“
• „Leono III priesaika“
• Lubų kompozicija (atlikta Perudžino)

• „Gaisras Borge“
• „Šarlio Manjo karūnavimas“
• „Leono III priesaika“
• Lubos

Taip pat skaitykite

• Rafaelis
• Atėnų mokykla (Rafaelis)
• Freskos