Varėna II

Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Varėnos rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra 6 seniūnaitijos (Dzūkų, M. K. Čiurlionio, Parko, Šilo, Vytauto, Žalioji). Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas, Varėnos geležinkelio stotis. Pro Varėną eina plentas  127  Babriškės–Varėna–Eišiškės , keliai    Varėna–Marcinkonys–Druskininkai ,    Varėna–Matuizos–Valkininkai ,    Varėna–Nedzingė–Merkinė  ,    Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra . Miesto centre yra savivaldybė, kultūros namai. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje gausu pramonės įmonių (melioracijos, pieno, transporto ir kt.). Ten ir Varėnos poliklinika – trijų aukštų pastate (vienas korpusas statytas 1968 m., kitas – 1982 m.) bei ligoninė.

Varėna
Varėna 54°12′43″š. pl. 24°34′01″r. ilg. / 54.212°š. pl. 24.567°r. ilg. / 54.212; 24.567 (Varėna)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	8 042
Plotas	11,7 km²
Tankumas (2023)	687 žm./km²
Pašto kodas	LT-65001
Vikiteka	Varėna
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Varėnà Kilmininkas: Varėnõs Naudininkas: Varė́nai Galininkas: Varė́ną Įnagininkas: Varė́na Vietininkas: Varėnojè
rus. Ораны, lenk. Orany

Didžiausia miesto šventė yra "Grybų šventė" (rengiama nuo 1996 m.)

Miesto laikrodis

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Etimologija

Miesto vardas kilo nuo senesnės gyvenvietės – Senosios Varėnos (tuomet vadinosi tiesiog Varėna), šalia kūrėsi naujoji, dabartinė Varėna. Pats vietovardis atsiradęs nuo Varėnės upės pavadinimo.

Geografija

Varėna yra Pietryčių Lietuvos lygumoje. Jos apskrityje teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Miestelis įsikūręs ant žemyninių kopų apaugusių mišku. Varėnos rajono miškingumas siekia 70,9 % ir užima 76,0 tūkst. ha viso ploto. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Dirvožemis: Lietuvos Pietryčių lygumoje vyrauja tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai. Būdingos fliuvioglacialinės ir senovinės aliuvinės smėlio nuogulos. 1966 m. rugpjūčio 30 d. Varėnoje užfiksuota žemiausia vasaros temperatūra Lietuvoje, nukritusi iki -2,9 °C.

Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis. 4 km į šiaurę yra Senoji Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui.

Istorija

Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna). Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų (po I pasaulinio karo išardytas). Prie stoties ėmė kurtis gyventojai – 1897 m. pastatyta stačiatikių cerkvė (1919 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, o 1933 m. perstatyta), kūrėsi žydų krautuvės. Vėliau įsteigta miškų urėdija.

Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija), o pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. 1920 spalio 3–5 d. ties Varėna vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės, lenkai užgrobė lietuvių šarvuotą traukinį „Gediminas“. 1931–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius su skaitykla, Varėnos lietuviai atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų. Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kėlėsi gyventi karininkai, steigėsi vasarvietės. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, tapo valsčiaus ir laikinuoju apskrities centru. Per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriauta – susprogdinta stotis, apgriauta daug namų. Po karo apylinkėse veikė Dainavos apygardos Kazimieraičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru ir dėl to Varėnos miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. – rajono centras. Sovietmečiu pastatytas maisto pramonės kombinatas, gelžbetonio konstrukcijų, duonos, kombinuotųjų pašarų gamyklos, „Merkio“ pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas, pieninė. Veikė profesinė technikos mokykla (buvo rengiami traktorininkai ir vairuotojai).

1980 m. prijungta Varėna I. 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Ūla“ (architektas A. Mikėnas). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1920–1926 m.	Varėnos valsčiaus centras	Lydos apskritis
1926–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1939–1940 m.		Valkininkų apskritis
1941–1944 m.		Eišiškių apskritis
1944–1946 m.		Alytaus apskritis?
1946–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Varėnos valsčiaus centras	Varėnos apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Varėnos apylinkės centras	Varėnos rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.
1995–	Varėnos seniūnijos centras	Varėnos rajono savivaldybė	Alytaus apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2021 m.
1870 m.	1931 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
50	1 255	1 800	2 401	4 478	7 100	8 015	12 291	10 845	9 240
2016 m.	2020 m.	2021 m.^sur.	-	-	-	-	-	-	-
8 600	7 895	8 202	-	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 9 240 žmonės: Lietuviai – 91,27 % (8 434); Lenkai – 5,17 % (478); Rusai – 1,68 % (156); Baltarusiai – 0,97 % (90); Ukrainiečiai – 0,22 % (21); Kiti – 0,66 % (61).

2001 m. gyveno 10 845 žmonės: Lietuviai – 91,24 % (9 896); Lenkai – 4,85 % (526); Rusai – 1,5 % (163); Baltarusiai – 1,07 % (117); Čigonai – 0,43 % (47); Ukrainiečiai – 0,3 % (33); Vokiečiai – 0,13 % (15); Kiti – 0,44 % (48).

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Varėnos biblioteka

• 2 vidurinės mokyklos:
  • Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija
  • Varėnos „Ryto“ progimnazija
• Varėnos specialioji mokykla
• 2 lopšeliai-darželiai: „Pasaka“, „Žilvitis“
• Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Sportas

• Varėnos TVM „Merkys“ (futbolas)
• „Ūla“ (rankinis)

Žymūs žmonės

• Stanisław Sztarejko (1895–1976) – Antrosios Lenkijos Respublikos kariuomenės pulkininkas.
• Vaclovas Muraška (1914–1973) – teatro ir kino aktorius.
• Vytautas Kaziulionis (1930–2023) – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
• Liucijus Albertas Dringelis (g. 1931 m.) – architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Petras Lapinskas (1936–2017) – geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas.
• Stasys Vėlyvis (1938–2023) – teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas.
• Petras Korkutis (g. 1938 m.) – meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
• Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006) – režisierė, pedagogė.
• Giedrius Uždavinys (g. 1940 m.) – chirurgas, profesorius.
• Romas Žmuidzinavičius (g. 1952 m.) – dailininkas.
• Nora Ribokienė (g. 1956 m.) – gydytoja, politikė.
• Vidmantas Bižokas (g. 1956 m.) – veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• Gediminas Jakavonis (g. 1958 m.) – ekonomistas, politikas, visuomenės veikėjas.
• Arūnas Žėkas (g. 1966 m.) – futbolininkas.
• Aušra Fridrikas (g. 1967 m.) – buvusi Tarybų Sąjungos, Lietuvos ir Austrijos rankininkė, pasaulio čempionė.
• Jolanta Petkevičienė (g. 1967 m.) – teisininkė.
• Rimantas Stašys (g. 1968 m.) – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• Gintaras Kvitkauskas (g. 1969 m.) – buvęs Vilniaus Žalgirio ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas.
• Dainius Šalenga (g. 1977 m.) – krepšininkas.
• Vidmantas Balkūnas (g. 1982 m.) – spaudos fotografas, žurnalistas.

Galerija

• Varėnos pėsčiųjų Vasario 16-osios gatvė
• Varėna

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Ораны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 22 (43) : Опека — Оутсайдер. С.-Петербургъ, 1897., 88 psl. (rus.)
3. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 62.
4. Orany (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 571 psl. (lenk.)
5. Varėna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
6. Varėna II. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 415 psl.
7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Varėna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 453
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. 2011 m. surašymo duomenys 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
15. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos

• Varėnos savivaldybės svetainė
• Apie Varėną 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.