Vartos Naujamiestis

Manoma, kad šis straipsnis turi esminių trūkumų, dėl kurių jį reikia perrašyti. Straipsnio turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad, norint pritaikyti enciklopedijai, jį reikia iš esmės perrašyti. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar . Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Vartos Naujamiestis (lenk. Nowe Miasto nad Wartą, vok. Neustadt an der Warthe) - kaimas centrinės vakarų Lenkijoje, 18 km nuo Didžiosios Lenkijos Srodos, Vartos upės pietūse. Pro kaima eina plentas Kolobžegas-Pekarai

Vartos Naujamiestis lenk. Nowe Miasto nad Wartą
Vartos turgaus aikštė
Vartos Naujamiestis 52°08′59″ š. pl. 17°40′50″ r. ilg. / 52.14972°š. pl. 17.68056°r. ilg. / 52.14972; 17.68056 (Vartos Naujamiestis)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Didžiosios Lenkijos vaivadija
Gyventojų (2021)	1 469
Plotas	4,2 km²
Tankumas (2021)	350 žm./km²
Altitudė	74 m
Vikiteka	Vartos Naujamiestis

Vartos Naujamiestyje veikia centro turgus, teniso kortas ir du maži parkai.

Istorija

Vartos Naujamiestis plėtra buvo susijusi su jos vieta prie upės perėjos kelyje iš Poznanės į Kališą. Naujamiestis XIII amžiuje įkūrė Mikolajus iš Debno iš Doliva herbo, kurio palikuonys ilgainiui čia persikėlė į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vartos Naujamiestis kaip miestas pirmą kartą paminėtas 1283 m. spalio 2 d. Pšemislo II dekrete, kuriame jis paskyrė Naujamiesčio (vadinamą „Civitas nova“) Kališo jurisdikcija ir uždraudė Naujamiesčio piliečiams kreiptis į kitus teismus, o ne Kališo teismą. Miestui miesto teisės buvo suteiktos 1300 m.

Viduramžiais Naujamiesčio buvo šeimos, svarbios Didžiojoje Lenkijoje, buveinė, kuri XIII ir XIV amžiuje ant Naujamiesčio piliakalnio turėjo įtvirtintą gyvenamąjį bokštą, . 1383 m. mediniai bokšto ir pilies pastatai buvo sugriauti per pilietinį karą tarp Gžymalicų ir Nalečų giminės. Piliakalnio medinis bokštas buvo atstatytas, o jo vietoje viduramžių pabaigoje pastatytas mūrinis dvaro rūmas, kuris dar XIX amžiuje buvo matomas kaip griuvėsiai. Šios sofos liekanos išlikusios pievose prie miesto, suformavusios kūgio formos piliakalnį Kopiec. Medinė bažnyčia turėjo būti 1393 m., nes tais metais buvo patvirtintas parapijos klebono egzistavimas. 1485 metais Adomas Nowomiejskis už 1300 grynųjų pardavė 1/3 miesto savo dėdei iš Dolivos herbo su kaimais , o šis po metų pardavė sūnui . 1507 m. dėl brolių padalijimo . 1529 m. dėl žiaurių veiksmų Rozdraževskių šeima tapo vienintele miesto valdytoja. Hieronimo anūkas, Vloclaveko vyskupas , mirė 1609 m. Naujamiestis. XV amžiuje dabartinio vaikų darželio pastato vietoje, į vakarus nuo bažnyčios, buvo pastatyti gynybiniai riterio dvaro rūmai, iš kurių išlikę mūrinių rūsių liekanos.

XVI amžiuje miestas administraciniu požiūriu buvo . 1664 m. šalia jo buvo įkurtas kitas miestas, vadinamas Laskūvka, kurį XVIII amžiuje kaip priemiestį paėmė Naujamiestis. Iki (1793 m.) Naujamiestis buvo , o vėliau dėl padalijimo buvo įtraukta į Prūsijos karalystę ir jos provinciją . 1848 metais čia įsikūrė Didžiosios Lenkijos tautų pavasario sukilėlių stovykla. 1880–1895 m. Prūsijos valdžia pastatė tiltą per Vartos upę, klėtis, sandėlį ir kitus su uostu susijusius pastatus Orzechove prie Piaskio. Ekonominį pakrantės komplekso bumą užbaigė I pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m. 1934 m. Naujamiestis neteko miesto teisių

Paminklai

• Gotikinė baznyčia
• Gotikinė baznyčia
• Viduramžių piliakalnis Doliwa šeimos buveinės

Vartos Naujamiesčio paminklai:

• buvusi fachverkinė klebonija iš I pusės XIX a
• pabaigos namas (ul. Poznańska 7),
• namai Turgaus aikštėje, nuo I pusės XIX a
• klėtis buvusiame upės uoste, mūrinis karkasas, iš I pusės XIX a
• tiltas per Vartos rezervuarą, nuo 1909 m., ant kurio 1969 m. rugsėjo 13 d. įvyko Radlino gamybiniam kooperatyvui Nowy Świat priklausančio autobuso avarija. Dėl to 10 žmonių mirė ir vienas mirė dėl patirtų sužalojimų,
• nuo XVI amžiaus

bažnyčia Šventoji Trejybė

bažnyčia Trejybės – trijų navų, orientuota, holinė cerkvė su neatskirta presbiterija, uždaryta apside. Išorinės sienos sutvirtintos dviejų pakopų kontraforsais. Vakariniame fasade – apskriti tinkuoti žaliuzės langai, o viršuje – tinkuotas XVII amžiaus piliastrais puoštas frontonas. Prie fasadų pridėtas daugiakampis bokštelis su laiptais. Išlikę trys gotikiniai portalai iš profiliuotų plytų. Vakariniame portale yra išlikusi plyta su 1545 m. data. Bažnyčios vidų dengia penkių angų žvaigždės skliautas, paremtas aštuonių aštuonkampių stulpų. Skliautas turi renesanso polichromiją nuo XVI amžiaus pabaigos. Prie bažnyčios pastatytos dvi koplyčios, šiaurinėje Šv. Anna, o pietuose – Rožinio Dievo Motinos koplyčia. Išraižytas pagrindinis altorius nuo 1720 m. su paveikslu Šv. Šeima ir Švenčiausioji Trejybė kilusi iš neegzistuojančios Šv. Dvasia.

Kaimo dalys

Neatsiejama Vartos Naujamiesčio kaimo dalis

SIMC	Vardas	Tipas
0590875	Popieriaus Fabrikas	kaimo dalis

Šaltiniai

1. NOW. MIA. NAD WARTA: in Nowe Miasto nad Warta (Wielkopolskie)
2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)