Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Valdšteinai (ček. Valdštejnové; vok. Waldstein) – Čekijos bajorų giminė, kilusi iš Markvartičių – seno ankstyvųjų viduramžių Bohemijos klano. Pradžioje skurdi ir nereikšminga giminė palaipsniui vis didino savo valdas Bohemijos karūnos žemėse (ypač pačioje Bohemijoje ir Moravijoje), jos atstovai ėmė užimti vis reikšmingesnius postus. O nuo XVII a. daug Valdšteinų giminės atstovų buvo valstybės veikėjai ir valdininkai. 1628 m. Valdšteinai buvo viena pirmųjų Bohemijos giminių, kurios gavo grafo titulą. Dvejais metais titulas buvo pakeltas į .

Vėliau Valdšteinų linija susijungė su Vartenberko valdovais (Vartenbergais, vok. Wartenberg), nuo tada giminės titulas yra vok. Reichsgrafen von Waldstein, Herren von Wartenberg ('Valdšteino reichsgrafai, Vartenbergo ponai'). 1945 m. Valdšteinus, beveik visiškai suvokietėjusius, išvarė iš Čekoslovakijos, o jų nuosavybę konfiskavo. Valdšteinai atsikėlė į Zalcburgą ir Vieną (Austrija), kur jie gyvena iki šiol.

Istorinės giminės būstinės iki 1821 m. buvo Valdšteino pilis, iki 1921 m. – (ček. Zámek Duchcov )

Žymiausi giminės atstovai yra generolas (Albrecht von Wallenstein) ir politikas Ferdinandas Gabrielius fon Valdšteinas (Gabriel von Waldstein), kuris buvo Liudviko van Bethoveno globėjas.