Vahibos smėlynai angl Wahiba Sands Ramlat al Wahiba taip pat Sharqiya Sands dykumų regionas Omane pavadintas pagal Vahib

Vahibos smėlynai (angl. Wahiba Sands; Ramlat al-Wahiba, taip pat Sharqiya Sands) – dykumų regionas Omane, pavadintas pagal Vahibos (angl. Wahiba) gentį.

Regionas yra 180 km ilgio iš šiaurės į pietus ir 80 km pločio (iš rytų į vakarus), o plotas yra 12500 km². Dykuma įdomi moksliniu požiūriu nuo 1986 m., kai Karališkoios Geografijos Draugijos (angl. Royal Geographical Society) ekspedicija aprašė teritorijos paviršiaus, floros ir faunos įvairovę. Buvo aptikta 16 tūkst. rūšių bestuburių, 200 kitų gyvūnų rūšių. Buvo aptikta 150 rūšių vietinių dykumos augalų.

Geologija

Turistai Vahivos smėlynuose joja kupranugariais

Dykuma susidarė kvartere, veikiama iš pietvakarių pučiančių musonų ir šiaurinio pasato , pučiančio rytuose.
Remiantis dykumoje esančių kopų tipais dykuma sudalinta į dvi dalis – aukštutinę Vahibą ir žemutinę Vahibą. Aukštutinėje srityje yra didelės keliasdešimties kilometrų ilgio smėlio keteros (mega-ridge sand systems), einančios iš šiaurės į pietus, kurios, manoma, susidarė dėl musonų poveikio. Šiaurinės kopos, susidariusios pasibaigus paskutiniam vietiniam apledėjimui, yra iki 100 m aukščio,, jų viršūnės susidaro vietovėse, kur didžiausias vėjo greitis susilpnėja ir dėl to kaupiasi smėlis.

Šiaurinę ir vakarinę dykumos ribas sudaro fluvialinės Wadi Batha ir Wadi Andam sistemos. Po paviršiniais smėlynais guli senesni susicementavusio karbonatinio smėlio sluoksniai.Aliuvio nuogulos, spėjamai kilusios iš Wadi Batha paleolito laikais, buvo aptiktos centrinėje dykumos dalyje, 200 m gylyje žemiau tarpkopinio paviršiaus. Manoma, kad vėjo erozija lėmė beveik visiškai plokščios lygumos susidarymą dykumos pietvakariuose.

Gyventojai

Dykumoje gyvena beduinai, kurie birželio-rugsėjo mėnesiais susirenka Al Huyawah oazėje ties dykumos riba rinkti datulių. Vahibos smėlynuose gyvena al-Wahiba (kitaip Yal Wahiba; pagal juos pavadinta visa dykuma), al-Amr, al-Bu-Isa, Hikman, Hishm ir Janaba gentys.

Nuorodos

http://www.lonelyplanet.com/oman/sharqiya-region/sharqiya-wahiba-sands
Alsharan, 615.
Darke and Shields, 216.
Alsharan, 216.
Alsharan, 215, 279, 280.
Pease, Patrick P.; Gregory D. Bierly, Vatche P. Tchakerianc and Neil W. Tindaled (1999 m. rugsėjo mėn.). „Mineralogical characterization and transport pathways of dune sand using Landsat TM data, Wahiba Sand Sea, Sultanate of Oman“. Geomorphology. 29 (3–4): 235–249. Nuoroda tikrinta 2008-12-12. „Vahibos smėlio jūra anksčiau buvo padalinta į aukštutinę Vahibą (šiaurinė dalis, esanti aukščiau) ir žemutinę Vahibą (pietinė dalis, esanti žemiau) remiantis kopų morfologija.“
Didžiosios smėlio keteros aukštutinėje Vahiboje (Google Maps palydovinė nuotrauka)
Alsharan, 119, 316.
Cooke et al., 346.
Alsharhan, xii.
Alsharan, 282.
Cooke et al., 305.
Webster, Roger (1991). „Notes on the Dialect and Way of Life of the Āl Wahība Bedouin of Oman“. Bulletin of the School of Oriental and African Studies, University of London. Cambridge University Press. 54 (3): 473–485.

Google Maps vaizdai

Vahibos smėlynų vieta (žemėlapis)
Vahibos smėlynai (palydovinė nuotrauka)

Vikiteka: Vahibos smėlynai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] ttp://www.lonelyplanet.com/oman/sharqiya-region/sharqiya-wahiba-sands

[A615-2] Alsharan, 615.

[D6-3] Darke and Shields, 216.

[A316-4] Alsharan, 216.

[5] Alsharan, 215, 279, 280.

[6] Pease, Patrick P.; Gregory D. Bierly, Vatche P. Tchakerianc and Neil W. Tindaled (1999 m. rugsėjo mėn.). „Mineralogical characterization and transport pathways of dune sand using Landsat TM data, Wahiba Sand Sea, Sultanate of Oman“. Geomorphology. 29 (3–4): 235–249. Nuoroda tikrinta 2008-12-12. „Vahibos smėlio jūra anksčiau buvo padalinta į aukštutinę Vahibą (šiaurinė dalis, esanti aukščiau) ir žemutinę Vahibą (pietinė dalis, esanti žemiau) remiantis kopų morfologija.“

[7] Didžiosios smėlio keteros aukštutinėje Vahiboje (Google Maps palydovinė nuotrauka)

[A119-8] Alsharan, 119, 316.

[9] Cooke et al., 346.

[10] Alsharhan, xii.

[11] Alsharan, 282.

[12] Cooke et al., 305.

[13] Webster, Roger (1991). „Notes on the Dialect and Way of Life of the Āl Wahība Bedouin of Oman“. Bulletin of the School of Oriental and African Studies, University of London. Cambridge University Press. 54 (3): 473–485.