Vahabizmas

Vahabitai (arab. الوهابية = al-Wahhābīyah) – musulmonų sunitų sekta, atsiradusi XVIII a. I pusėje Nedždo regione (dabartinėje Saudo Arabijoje). Doktrinos kūrėjas – (1703–1787 m.).

Vahabizmas reikalauja grąžinti islamui jo „pirmapradį grynumą“, o vieninteliu tikėjimo šaltiniu skelbia esant Koraną. Vahabitai nepripažįsta islamo šventųjų vietų, išskyrus Meką ir Mediną, islamo šventųjų ir net pranašo Mahometo kultą jie laiko politeistiniu nukrypimu. Vahabizmas smerkia ir atmeta vad. gimimo dienų, jubiliejų, metinių ir kitų musulmonų religinių švenčių šventimą, tam tikrų dienų ir savaičių išskyrimą religinėms apeigoms atlikti, iš tikinčiųjų reikalauja tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime laikytis griežtos askezės.

Arabijos pusiasalyje vahabizmą įtvirtino ir išplatino , XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais čia sukūrę valstybę, kurios institucinė teisinė sąranga yra grįsta būtent vahabizmo religine doktrina bei vahabizmu kaip politine ideologija.

Šaltiniai

1. Vahabitai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius