55 37 57 š pl 23 59 42 r ilg 55 6326 š pl 23 9951 r ilg 55 6326 23 9951 Vadaktų šv Agotos bažnyčiaVyskupija ŠiauliųDekan

55°37′57″š. pl. 23°59′42″r. ilg. / 55.6326°š. pl. 23.9951°r. ilg. / 55.6326; 23.9951

Vadaktų šv. Agotos bažnyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Radviliškio
Savivaldybė	Radviliškio rajonas
Gyvenvietė	Vadaktai
Adresas	Vytauto g. 2
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1883 m.

Kitos reikšmės – .

Vadaktų šv. Agotos bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Radviliškio rajone, Vadaktų miestelyje, prie kelio Šeduvos g. st.–Vadaktai–Krekenava . Turi klasicizmo bruožų.

Liutkevičių šeimos mauzoliejus bažnyčios šventoriuje 2018 m.

Istorija

Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Pastarieji čia buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozapas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1697 m. (kitur minima, 1797 m.) pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). 1880 m. - 1883 m. naujieji dvarininkai Agota Liutkevičienė ir Zigmantas Liutkevičius perstatė ir restauravo bažnyčią, kol šis įgavo dabartinę išvaizdą. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis. Šventoriuje pastatytas dvarininkų Liutkevičių mauzoliejus. Anksčiau bažnyčia turėjo Švč. Mergelės Marijos titulą.

Pagrindinis straipsnis – Vadaktų koplyčia-mauzoliejus.

Vadaktuose daugiau kaip 40 metų (1957–1999, vėliau – emeritas) dirbo parapijos klebonas, poetas, tautosakos rinkėjas Antanas Valantinas (1916–2004). Palaidotas kapinėse netoli bažnyčios.

Architektūra

Bažnyčia ir dvarininkų Liutkevičių šeimos mauzoliejus turi klasicizmo bruožų. Šventovės pastatas yra stačiakampio plano (20,5 × 12 m), su vienu fasado bokštu, vienanavis. Priekiu orientuota į šiaurės vakarus. Įrengti 3 altoriai, pastatyti panevėžiečio meistro Martyno Masalskio gaminti vargonai.

Bažnyčios šventorius (35×35 m) ribojasi su kapinėmis. Kampe stūkso žema raudonų plytų ir akmenų mūro varpinė su naujuoju varpu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Priešais bažnyčią stovi paminklas Vytautui Didžiajam (1930 m.).

Varpinės varpas

2013 m. gegužės 22 d. pavogtas bronzinis šv. Agotos bažnyčios varpinės varpas (nulietas 1883 m.). Varpas buvo sudaužytas į smulkias dalis ir parduotas metalo laužo supirktuvėje. Naują varpą 2018 m. miesteliui padovanojo Lenkija. Ant bronzinio, 420 kg sveriančio varpo išlieta ir Krekenavoje esančio, stebuklingomis galiomis garsėjančio Dievo Motinos paveikslo kopija. Varpo dovanojimo akte rašoma, kad lėšos, skirtos varpo gamybai, buvo suaukotos lenkų visuomenės, gamybą parėmė ir Lenkijos tautinis fondas. Varpas kol kas vadinamas rašytojo, Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus vardu – Henrykas, vėliau jis bus pašventintas Jono Pauliaus II vardu. Varpą puošia užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis: „Henryko Sienkiewicziaus – Laudos praeities dainiaus atminčiai. Abiejų valstybių atgimimo šimtmečiui. Lenkai-lietuviai. Skambinu širdžių tvirtybei – Henryk.“ Įdomu, jog spontaniškai susibūrusiam komitetui dėl naujo varpo bažnyčiai dovanojimo, vadovavo Lechomiras Domaševičius (Lechomir Domaszewicz) iš Varšuvos. Jo giminė kilusi iš istorinio Liaudos regiono, o jis pats buvo pakrikštytas Krekenavos bažnyčioje. Vienas jo protėvių Jonas Domaševičius šaltiniuose minimas kaip varpų liejikas Lietuvoje. Žinoma, kad šis asmuo 1698 m. nuliejo varpą Žemutinio Kazimiero (Kazimierz Dolny) bažnyčiai Lenkijoje.

2016 m. rugsėjo 19 d. ant Vadaktų bažnyčios fasado, dalyvaujant lietuvių ir lenkų delegacijoms, atidengta memorialinė lenta lenkų rašytojui Henrikui Senkevičiui. Būtent čia garsus rašytojas gyveno, kūrė, tad jo garbei ant bažnyčios atidengta ir mirties metinėms skirta atminimo lenta. Šią lentą finansavo Lenkijos Kultūros ir Nacionalinio Paveldo Ministerija bei Nacionalinis Kelcų muziejus.

Galerija

Bažnyčia ir koplyčia (tolimajame plane)
Pažeminta trisienė bažnyčios apsidė
Vaizdas į vargonų chorą
Varpinė
Naujasis varpas „Henrikas“
Lenkų rašytojui Henrikui Senkevičiui skirta memorialinė lenta ant bažnyčios fasado