Užtemimas dangaus kūno pridengimas kitu dangaus kūnu tokioje projekcijoje kad pridengiantis kūnas atsiranda tarp pagrind

Užtemimas – dangaus kūno pridengimas kitu dangaus kūnu tokioje projekcijoje, kad pridengiantis kūnas atsiranda tarp pagrindinio šviesulio ir užtemdomo kūno.

Kelios minutės iki pilno Jupiterio užtemimo 2005 birželio 7 d.

Žemėje stebimi Saulės užtemimai (kuomet Mėnulis pridengia Saulę) ir Mėnulio užtemimai (kai Žemė pridengia Mėnulį). Šie užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 54 metus ir 31 dieną.

Lietuvoje pirmą kartą užtemimą, kaip astronominį reiškinį, 1639 m. aprašė astronomas Albertas Diblinskis veikale „Astronomijos šimtinė“.

Šaltiniai

Aloyzas Pučinskas. Užtemimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 479-480 psl.

Šis straipsnis apie astronomiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Aloyzas Pučinskas. Užtemimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 479-480 psl.