Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Uždegimo ritė – viena iš variklio uždegimo sistemos sudedamųjų dalių.

Variklio uždegimo sistemoje yra dvi elektros srovės grandinės – žemos ir aukštos įtampos. Uždegimo ritėje žemos įtampos (12 V, rečiau – 6 V) srovė paverčiama iki 30 000 voltų aukštos įtampos srove.

Priklausomai nuo keliamų reikalavimų, uždegimo ritės būna:

standartinės (tepalinės) uždegimo ritės
didelės galios uždegimo ritės

Didelės galios uždegimo ritės gali generuoti aukštesnę uždegimo įtampą ir gali duoti daugiau uždegimo kibirkščių per laiko vienetą, negu standartinės uždegimo ritės.

Konstrukcija

Antrinėje apvijoje yra maždaug 15 000–30 000 vijų, pagamintų iš plono varinio laido (0,07 mm skersmens), o pirminėje (laido storis apie 0,72 mm) – 60–150 kartų mažiau negu antrinėje apvijoje. Pirminės apvijos išvadai prijungti prie karbiuratoriaus dangtelio gnybtų P ir BK. Antrinės apvijos išvadai – prie gnybto P ir prie žalvarinio stovelio, kuris sujungtas su aukštos įtampos laidu.

Šerdis su ritėmis įstatyta į porcelianinio izoliatoriaus ir kaskolitinio dangtelio įdubas, virš ričių įtaisytas žiedinis magneto laidas, sudarytas iš dviejų elektrotechninių lakštų. Jis stiprina magnetinį srautą.

Ritės pirminė apvija nuosekliai sujungta su papildoma varža, vadinama variatoriumi. Ji reikalinga mažesniam įtampos kritimui antrinėje apvijoje varikliui dirbant dideliais sūkiais ir lengvesniam variklio paleidimui. Variatoriaus išvadai sujungti su gnybtais, esančiais ant karbolitinio dangtelio.