Utnapištimas

Utnapištis, Utnapištimas (akad. 𒌓𒍣) – babiloniečių Gilgamešo epo veikėjas, išgyvenęs tvaną ir po jo drauge su žmona dievų apdovanotas nemirtingumu. Utnapiščio vardas, manoma, reiškia „tasai, kuris atrado gyvenimą“. Atitikmuo – Ziusudra. Be to, kaip teigiama, esama nemažai panašumų ir su Nojumi bei Pradžios knygos pasakojimu apie tvaną.

Pasak Gilgamešo epo, Gilgamešas, ieškodamas nemirtingumo, iškeliauja pas Utnapištį, nes šį dievai po tvano buvo apdovanoję amžinuoju gyvenimu. Tolesniame epo tekste pasakojama apie Utnapiščio gyvenimą. Teigiama, kad iš pradžių Utnapištis gyvenęs Šurupako mieste. Apie artėjantį tvaną jam pranešęs dievas Enkis, kuris nurodęs kaip pasistatyti laivą. Šiuo laivu išsigelbėjusi Utnapiščio šeima drauge su amatininkais, įvairiais gyvūnais. Laive gabenti ir brangieji metalai.

Laivas septynias dienas plaukęs genamas audrų, kol galiausiai atsidūręs prie Nimušo kalno (siejamas su kalnu pietryčių Turkijoje). Praėjus dar septynioms dienoms buvę pasiųsti trys paukščiai – balandis, kregždė ir varnas. Šis radęs kur nusileisti ir nesugrįžęs. Iš to nuspręsta, kad vandenys jau traukiasi. Tuomet Utnapištis ir kiti išgyvenusieji tvaną palikę laivą ir aukoję aukas. Enlilis už tai, kad Utnapištis išgelbėjęs nuo pražūties tiek žmones, tiek gyvūnus, dievų vardu apdovanojęs Utnapištį nemirtingumu. Pasakojimo pabaigoje teigiama: „Iki šiol Utnapištis tebuvo žmogus, tačiau nuo dabar Utnapištis ir jo žmona tebūna kaip mes, dievai.“

Gilgamešui paprašius atskleisti nemirtingumo paslaptį, Utnapištis nurodo jam nemiegoti, „užkariauti miegą“, tačiau Gilgamešui nepavyksta. Tai reiškia, kad jis negalįs būti nemirtingas. Visgi Utnapištis papasakoja apie augalą, pasižymintį atjauninamosiomis savybėmis. Nors Gilgamešas augalą randa, jį pačiumpa ir suėda gyvatė.

Šaltiniai

1. Utnapishtim. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2019-12-18.
2. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 189–190. .