Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Utikas (arm. Ուտիք, dar žinomas kaip Uti, lotynų šaltiniuose žinomas kaip Otena) – istorinis Didžiosios Armėnijos regionas, jos šiaurės rytų provincija, buvęs dab. Azerbaidžano centrinėje dalyje, į pietus nuo Kuros upės. Nuo maždaug VI a. jam prigijo pavadinimas Aranas ir jis tapo istoriniu Azerbaidžano regionu.

Senovės Armėnijos regionas Utikas Ուտիք

Šalis	centrinis Azerbaidžanas
Tautos	udai
Vėlesnis pav.	Aranas

Geografija

Utiko regionas užėmė dalį Kuros-Arakso lygumos, esančios į pietus nuo Kuros upės, iki ten, kur ji susilieja su Araksu. Dabar ši dalis vadinama . Į pietus nuo regiono kalnuotas kraštas vadinosi Arcachas, o šiaurėje buvo Kaukazo Albanija. Rytuose, už Arakso buvo Paitakaranas. Vakaruose driekėsi Gugarkas.

Istorija

Seniausia regione gyvenusi tauta buvo udai, senovėje vadinti utijais, iš kurių ir kilo regiono pavadinimas. Manoma, kad II a. pr. m. e. utijai, giminingi kitoms tautoms, buvusioms už Kuros upės, dalyvavo Kaukazo Albanijos konsolidacijoje, todėl gali būti, kad Utikas priklausė šiai valstybei pačiu pradiniu laikotarpiu.

Nėra visiškai žinoma, kada Utikas tapo Armėnijos karalystės dalimi. Gali būti, kad jį užkariavo karalius apie 190 m. pr. m. e., nors Strabonas jo nemini tarp užkariautų sričių. Šiaip ar taip, Utikas jau priklausė Armėnijai I a. pr. m. e. ir jos sudėtyje išbuvo iki IV a.

Armėnų valdymo metu buvo sukurta ištisa ideologija, kuri laikė, jog Utiko gyventojai buvo kilę iš armėnų protėvio anūko Sisako, taip siekdami pagrįsti savo valdžią. Nepaisant to, etninė regiono sudėtis nebuvo armėniška.

Armėnų karalystėje Utiko provinciją (nachangą) sudarė 8 rajonai (gavarai): Aranrotas, Tri, Rotparsianas, Aghvė, Tavušas, Gardmanas, Šakašenas ir Utis.

IV a. Armėnijos karalystę padalinus, 370 m. Kaukazo Albanijos karalius Urnairas įsiveržė į regioną, bet pralaimėjo armėnų karvedžiui Mušegui Mamikonianui. 387 m. Urnairas, padedamas Sasanidų, okupavo Utiką ir Arcachą, juos prijungdamas prie savo valstybės.

Regionas labai greitai „albanizuotas“, turint galvoje, kad vietiniai gyventojai turėjo daug bendrumų su Kaukazo albanais. Būdamas derlingas, jis greitai įgijo didžiulę reikšmę Albanijos gyvenime, o V a. viduryje į jį perkelta valstybės sostinė: pastatytas miestas Partav. Tapus centrine dalimi, regionui greitai prigijo visos Albanijos persiškas vardas Aranas, kuriuo regionas vadinamas ir dabar.