Urkis

Urkis – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, 3 km į šiaurę nuo Inturkės, Labanoro regioniniame parke. Beveik ovalios formos, susidaręs ledo lūstavietėje. Nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,08 km, plotis iki 0,96 km. Altitudė 150,1 m. Krantai žemi, pelkėti – ežerą supa Urkio pelkė. Pakrantės gausiai užžėlusios vandens augalija, yra plovų. Dugnas padengtas sapropelio sluoksniu. Aplink ežerą stūkso Gojaus, Lakajų, Aukštasčiūrio miškai. Ežeras yra lyninio tipo.

Urkis
Vieta	Molėtų raj.,  Lietuva
Plotas	0,647 km²
Kranto linijos ilgis	3,4 km
Kilmė	ledyninis
Vidutinis gylis	0,8 m
Didžiausias gylis	1,6 m
Išteka	Urkis
Urkis
Koordinatės	55°11′31″ š. pl. 25°33′17″ r. ilg. / 55.19194°š. pl. 25.55472°r. ilg. / 55.19194; 25.55472

Šiaurės vakaruose išteka Urkio (Papiškinio) upelis į Baltuosius Lakajus. Ežero pratakumas 464 %.

Greta Urkio yra Kačergų, Golių ir Bambėnų kaimai.

Ežerėvardis Ùrkis siejamas su žodžiais urkioti, urkti („barti, ūryti“), latv. urkt („urgzti“), nors gali būti ir finougrizmas (est. urg „upelis“).

Draustinis

Nuo 1960 m. ežeras ir jo apylinkės paskelbtos ornitologiniu draustiniu (plotas 2,64 km²). Čia saugomi įvairūs gan reti vandens ir pelkių paukščiai: rudakakliai kragai, tikučiai, didžiosios kuolingos. Taip pat peri pempės, juodosios žuvėdros, rudagalviai kirai, ausytieji kragai, gulbės nebylės, didžiosios antys. Ežere draudžiama plaukioti, pakrantėse – šienauti, ganyti gyvulius.

Šaltiniai

1. Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemonių parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę. Galutinė ataskaita, I dalis. Vilnius, 2009. 265 psl.
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 355
3. Urkis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 386