Uranas (mitologija)

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Uranas (sen. gr. Ouranos – 'dangus') graikų mitologijoje - senovės graikų dievas, dangaus personifikacija. Gimė iš Gajos ir Tartaro. Su Gaja turėjo tokius palikuonis: titanus, gigantus ir ciklopus. Urano atitikmuo romėnų mitologijoje – Koelas. Jis gali būti iš pradžių buvęs indoeuropiečių dievas Varuna.

Urano skulptūra Versalio rūmų parke.

Uranas įsiviešpatavo pasaulyje, vedė Žemę. Jie pagimdė tris didžiulius tartum kalnai penkiasdešimtgalvius milžinus šimtarankius hekatonkheirus: Kotą, Briarėją ir Gigį. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Pradėjo nekęsti Uranas savo vaikų milžinų, išsigando jų galios ir nutrenkė juos į gilias ir tamsias Žemės gelmes ir uždraudė grįžti į pasaulį. Žemė pagimdė dar tris milžinus – kiklopus su viena akimi kaktoje: Brontį (Perkūną), Steropą (Žaibą) ir Argą (Spindintį). Jų balsai buvo kaip griaustinis. Jie sulaukė tokio paties kaip broliai likimo. Gaja ir Uranas susilaukė šešeto sūnų ir šešeto dukterų – galingų titanų. Tai buvo teisingi pasaulio valdovai. Jų išdidžios galvos siekė kalnų viršūnes, o akys svaidė žaibus. Titanai buvo Okeanas, Kojas, Krejas, Hiperionas, Japetas ir Kronas, o titanidės – Tėja, Rėja, Temidė, Mnemosinė, Febė ir Tetija.

Kai Kronas suaugo ir ryžosi išpildyti motinos valią ir išvaduoti brolius iš nuožmaus tėvo nelaisvės. Pasišaukė Gaja savo vaikus titanus ir ėmė kurstyti prieš tėvą Uraną, bet tie neišdrįso pakelti prieš tėvą rankos. Tik jauniausias jų, klastingasis Kronas, gudrumu įveikė Uraną ir atėmė iš jo valdžią. Jis vieną naktį įslinko į Urano kambarį, kol tas dar tebemiegojo, ir pertraukė jam su aštriu pjautuvu (ir jį kastravo tuo pačiu), o paskui nusviedė iš dangaus aukštybių. Devynias dienas ir naktis jis krito į žemę, o iš ten dar devynias dienas ir naktis lėkė į niūriojo Tartaro gelmes.

Vėliau Kronas dar kartą įkalino hekatonkheirus ir kiklopus Tartare.

Iš kraujo, kuris nulašėjo ant žemės, kastravus Uraną, gimė gigantai, erinijos ir Melija, iš kraujo nukritusio į jūrą gimė Afroditė.

Šaltiniai

1. Uranas (VLE)