Universiteto gatvė viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių vingiuojanti pagal vakarinę Vilniaus universiteto pastatų

Universiteto gatvė – viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių, vingiuojanti pagal vakarinę Vilniaus universiteto pastatų sieną. Gatvė nuo Šv. Jono, ir gatvių sankirtos bei eina iki Simono Daukanto aikštės, tuomet sankirtoje su ir Skapo gatvėmis eina tolyn iki Šventaragio gatvės ir atsiveria į Katedros aikštę.

Anksčiau gatvė buvo vadinama Vyskupų gatve. Sovietmečiu dalis gatvės buvo pavadinta Universiteto gatve, dalis Tallat-Kelpšos gatve.

Istorija ir dabartis

Universiteto ir Dominikonų gatvių sankirta (Jonas Bułhakas, 1912 m.)

Universiteto g. 3 valdoje 1504 m. Vilniaus vyskupas Albertas Katedros vargonininkui padovanojo sklypą. 1520 m. šioje vietoje stovėjo sumūrytas namas. Po to namas buvo parduotas ir ėjo iš rankų į rankas, buvo ne kartą vėl remontuotas. Šalia stovėjo kitas pastatas, kurį 1536 m. įsigijo Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis. Namą jis padovanojo arkidiakonui Juozapui Jasinskiui. J.Jasinskis namą remontavo, nusipirko ir greta stovėjusį vargonininko namą. Vėliau abu pastatus nupirko Vilniaus kolegijos steigėjai. Aplink buvo statomi priestatai, nauji namai. 1579 m. Vilniaus kolegijos, vėliau akademijos, pastatai nuo dabartinės Universiteto gatvės plėtėsi link Šv. Jonų bažnyčios. Po 1610 m. gaisro pastatai rekonstruoti. M.Jasinskio namo rytinėje pusėje pristatyta trijų aukštų arkinė galerija. Dėl šalto klimato atviros arkados užmūrytos XIX a. antroje pusėje. Tarpukaryje šiame pastate veikė Vilniaus universiteto Dailės fakultetas. Po II pasaulinio karo visi Vilniaus universiteto padaliniai sutilpo senuosiuose rūmuose, viršutiniuose aukštuose buvo studentų bendrabučiai. 1979 m. pastatas restauruotas. Užmūrytas įėjimas iš Universiteto gatvės pusės. Portalas nutinkuotas baltai. Vidaus erdvės išpuoštos tapyba. Seniausiajame universiteto pastate įsikūrė jo administracija, rektoratas, biblioteka.

Universiteto g. 9 valdoje stovėję pastatai žinomi nuo XVI a. Čia stovėjo medinis didžiojo kunigaikščio sekretoriaus Skapo dvaras. Vėliau namai buvo perstatyti, sumūryti ir juose įrengti studentų bendrabučiai. Nuo 1572 m. valda priklausė Vilniaus universitetui. Pastatų kompleksas daug kartų rekonstruotas. Po universiteto uždarymo pastatuose įrengti butai. 2005 m. po rekonstrukcijos į pastatus įsikėlė universiteto Filosofijos fakultetas.

Universiteto g. 7 stovėjęs triaukštis namas 1825 m. rekonstruotas architekto Karolio Podčašinskio. Pastate buvo įrengti butai universiteto profesoriams. Greta pastato buvo vartai į Sarbievijaus kiemą.

Universiteto gatvė yra maždaug 360 metrų ilgio. Gatvei priklauso 14 pastatų. Važiuojamoji dalis asfaltuota raudonomis klinkerio trinkelėmis. Eismas gatvėje ribotas, uždarytas krovininiam transportui.

Universiteto gatvė. Pagrindiniai Vilniaus universiteto rūmai

Šiuo metu Vilniaus universiteto pastatų ansamblis supa 12 kiemų. Pagrindinė įeiga į ansamblį yra iš bibliotekos kiemo prie Universiteto gatvės. Į seniausiąją rūmų dalį patenkama iš M.K. Sarbievijaus kiemo pasukus dešinėn į Didįjį kiemą, o iš jo į Observatorijos kiemą.

Universiteto gatvėje veikia Vilniaus universiteto leidykla (Universiteto g. 1), Vilniaus universitetas, jo biblioteka, Vilniaus Universiteto studentų istorikų korporacija, VU kiemo teatras, VU kamerinis teatras, Lietuvos A. Puškino draugija, Vilniaus universiteto studentų atstovybė, Universiteto vaistinė (Universiteto g. 3), Italijos Respublikos ambasada, Italų kultūros institutas, Lietuvos nacionalinis komitetas, knygynas „Akademinė knyga” (Universiteto g. 4), VU Filologijos fakultetas, Užsienio kalbų institutas, Orientalistikos centras, Lietuvos universitetų anglų kalbos dėstytojų asociacija bei žurnalo „Literatūra” redakcija, Lietuvių kalbos draugija (Universiteto g. 5), VU Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras, Lietuvos archeologijos draugija, „Būtovės slėpiniai”, Vilniaus Jidiš institutas (Universiteto g. 7), VU Filosofijos fakultetas, Religijos studijų ir tyrimų centras, Lietuvos psichologų sąjunga (Universiteto g. 9/1).

Daukanto aikštė

Pagrindinis straipsnis – Simono Daukanto aikštė.

Daukanto aikštėje stovi Prezidentūros rūmai, Šv. Kryžiaus bažnyčia bei Šuazelių rūmai. Daukanto aikštei pavadinimas suteiktas 1989 metais. Spėjama, kad trikampė aikštė susiformavo XVII-XVIII a. Aikštė pertvarkyta iš sodo, XIX a. pastačius generalgubernatoriaus rūmus. Sodas buvo sumažintas ir paliktas tik vakarinėje pusėje. Tarpukario metu aikštė buvo pavadinta Napoleono Bonaparto garbei.

Aikštės pietinėje dalyje stovi Prezidentūros rūmų kompleksas su vidiniu kiemu ir parku. Šiam kompleksui priklauso ir Universiteto g. 6 bei 8 namai. Universiteto g. 6 namas pastatytas 1592 m. ir buvo paskirtas diecezinės dvasinės seminarijos patalpoms, kurią įsteigė Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila. 1773 m. namas atiteko vyskupui Ignotui Masalskiui. 1792 m. namą rekonstravo architektas Laurynas Gucevičius. 1795 m. namas prijungtas prie generalgubernatoriaus įstaigos. Iki šių dienų išsaugojo klasicistinį fasadą.

Universiteto g. 8, XVI a. buvo Goštautų rezidencijos valdos. 1543 m. valda atiteko vyskupams, kuriems priklausė iki 1794 m. Šioje valdoje XIX a. buvo įsikūręs Generalgubernatoriaus rūmų kompleksas. Vakarinėje rūmų pusėje 1804 m. buvo pastatyta rūmų cerkvė. Šiuose rūmuose lankėsi ir Rusijos carai, 1797 m. viešėjo Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, 1804 m. lankėsi būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII, 1812 m. – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III bei Napoleonas Bonapartas.

Alumnatas

Pagrindinis straipsnis – Alumnatas.

Universiteto g. 4 pastatas tai 1622 m. pastatytas Alumnatas, kuriame veikė dvasininkų seminarija. Pastate buvo įrengti ir studentų bendrabučiai. Alumnatas turi daug arkų, už jų išsidėsčiusios galerijos arba dengti koridoriai, kuriais patenkama buvo iš vieno pastato dalies į kitą. Alumnatas restauruotas 1984 m. Alumnate veikia akademinis knygynas.

Bžostovskių rūmai

Pagrindinis straipsnis – Bžostovskių rūmai.

Pirmas iš kairės kampinis (Universiteto g. 2) namas kadaise priklausė Nagurskiams, vėliau Bžostovskiams, po to atiteko Oginskiams. Šiuo metu pastate įrengti butai, veikia vaistinė.

Bonifratrų bažnyčia

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia.

Bonifratrų bažnyčia ir vienuolynas įsteigti 1653 m. toje vietoje, kur 1543 m. vyskupas Povilas Alšėniškis apsigyvenęs Goštautų rūmuose buvo pasistatęs Šv. Kryžiaus koplyčią. Ji degė, buvo rekonstruota.

Galerija

Universiteto gatvė nuo Šventaragio gatvės pusės
Universiteto gatvė. Matyti Šuazelių rūmai
Universiteto gatvė. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos durys
Universiteto gatvė sankirtoje su Daukanto aikšte
Universiteto gatvė sankirtoje su Daukanto aikšte
Universiteto gatvė. VU Filosofijos fakultetas
Universiteto gatvė
Universiteto gatvė

Išnašos

Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2009. .
Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. .
Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. .
Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. .
Universiteto gatvė Vilniaus kataloge. [1]

[1] Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2009. .

[Vladas_Drėma-2] Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. .

[Morta_Baužienė-3] Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. .

[Irena_Vaišvilaitė-4] Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. .

[Vilniaus_kataloge-5] Universiteto gatvė Vilniaus kataloge. [1]