Ulmo mūšis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ulmo mūšis
Kapituliacija prie Ulmo
Data 1805 m. spalio mėnesį Vieta Ulmas (Badeno-Viurtembergo žemė) Rezultatas Napoleono pergalė

Vikiteka: Ulmo mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Ulmo mūšis – Rusijos ir Austrijos karo su Prancūzija mūšis, įvykęs 1805 m. spalio mėnesį netoli Ulmo (Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje, karo su Trečiąja koalicija metu, tarp Austrijos ir Prancūzijos kariuomenių.

Padėtis prieš mūšį

1805 m., kai buvo sudaryta Trečioji koalicija kovai su Prancūzija, Napoleonas subūrė Didžiąją armiją, suskirstytą į septynis korpusus. Ją sudarė apie 200 000 karių. Austrai ir rusai ketino per Šiaurės Italiją ir Pietų Vokietiją įsiveržti į Prancūziją.

Austrijos kariuomenės pagrindinės jėgos, vadovaujamos feldmaršalo (Karl Mack), nuo 1805 m. spalio mėnesio buvo sutelktos prie Ulmo. Austrams į pagalbą iš Ukrainos žygiavo M. Kutuzovo vadovaujama Rusijos kariuomenė. Napoleonas I siekė sutriuškinti Austrijos kariuomenę iki Rusijos kariuomenės atvykimo.

Mūšio eiga

Didžioji armija judėjo greičiau, nei tikėjosi jos priešai, ir didžioji jos dalis rugsėjo 24 d. pasiekė Šiaurės Vokietiją. Persikėlę per Reiną, prancūzai apėjo austrus iš rytų, pietų ir vakarų, apsupdami juos ir atkirsdami jiems kelią į Vieną ir Tirolį. Austrų mėginimas prasiveržti buvo nesėkmingas.

1805 m. spalio 14 – 15 d. prancūzai (120 000 žmonių) Ulme apsupo 23 000 Austrijos karių ir spalio 16 d. pradėjo Ulmą apšaudyti.

1805 m. spalio 17 d. pasirašė kapituliacijos aktą, o spalio 20 d. Austrijos kariuomenė kapituliavo.