Užventis miestas Kelmės rajono savivaldybėje 25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės abipus Ventos Seniūnijos ir seniūnaitijo

Užventis – miestas Kelmės rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, abipus Ventos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (pastatyta 1703 m.) su varpine, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija, biblioteka, paštas (indeksas LT-86036), kraštotyros muziejus (1966 m. įkurtas buvusiame Užvenčio dvaro svirne), senelių namai (nuo 2009 m.).

Užventis

Pagrindinė gatvė Užventyje

Užventis

55°46′55″š. pl. 22°39′22″r. ilg. / 55.782°š. pl. 22.656°r. ilg.

Laiko juosta: ()
------ vasaros: ()

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė

Gyventojų

608

Plotas

2,39 km²

Tankumas

254 žm./km²

Pašto kodas

LT-86036

Vikiteka

Užventis

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Ùžventis
Kilmininkas:	Ùžvenčio
Naudininkas:	Ùžvenčiui
Galininkas:	Ùžventį
Įnagininkas:	Ùžvenčiu
Vietininkas:	Ùžventyje

lenk. Użwenty, rus. Ужвенты

Riboženklis su žemaitišku įrašu, Kražių g.

Etimologija

Užventis yra vandenvardinis vietovardis, kilęs prie upėvardžio Venta, pridėjus priešdėlį už- – būtent Ventos aukštupyje ir įsikūręs Užventis. Venta išteka už 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. XX a. tarpukariu vartota lytis Užventys.

Geografija

Miestas įsikūręs Žemaičių aukštumos rytinėje pašlaitėje. Užventį pasiekia keturi krašto keliai: 158 Kelmė–Užventis , 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai , 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai ir 223 Užventis–Varniai .

Istorija

Užventis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Užvenčio dvaras. Gyvenvietė kūrėsi dešiniajame Ventos krante. 1527 m. minimas Užvenčio valsčius, 1537 m. – miestelis.

1655–1660 m. ir 1701 m. miestelis nukentėjo nuo švedų antpuolių. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pastatyta Užvenčio bažnyčia. 1609 m. įsteigta parapinė mokykla. 1667 m. minimas Užvenčio pavietas. 1703 m. suteikta teisė rengti turgų, nuo 1746 m. čia dar vykdavo ir trys prekymečiai. 1863 m. ties Užvenčiu vyko sukilėlių kautynės su Rusijos kariuomene. XIX a. Užventis – miestelis ir dvaras Šiaulių apskrities Kolainių valsčiuje.

1940 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu buvo Užvenčio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė nedidelis trikotažo siuvimo cechas. 1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Įkurtas visuomeninis kraštotyros muziejus. Nuo 1966 m. pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines Užventyje teikiama Žemaitės literatūrinė premija.

2000 m. Užvenčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Užvenčio valsčiaus centras	Žemaitijos seniūnija
1791 m.	Užvenčio valsčiaus centras	Šiaulių reparticija
XIX a. – 1915 m.	Kolainių valsčius	Šiaulių apskritis
1919 m.	Užvenčio valsčiaus centras	Telšių apskritis
1919–1947 m.		Šiaulių apskritis
1949–1950 m.		Kelmės apskritis
1950–1953 m.	Užvenčio apylinkės centras	Užvenčio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.	Užvenčio apylinkės centras
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Užvenčio apylinkės centras
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Užvenčio apylinkės centras	Kelmės rajonas
1995–	Užvenčio seniūnijos centras	Kelmės rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.

1885 m.*

1902 m.*

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1976 m.

521

1 006

792

1 704

1 406

1 300

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

1 229

1 149

898

833

600

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 833 žmonės:

Lietuviai – 97,6% (813)
Rusai – 2,04% (17)
Kiti – 0,36% (3)

2001 m. gyveno 898 žmonės:

Lietuviai – 97,33% (874)
Rusai – 2,45% (22)
Kiti – 0,22% (2)

Žymūs žmonės

Netoli Užvenčio gimė Povilas Višinskis (1875–1906), rašytojas, žurnalistas ir redaktorius.
Užventyje kurį laiką gyveno ir kūrė Žemaitė (1845–1921)
Prie Užvenčio, kairiajame Ventos krante 1887–1898 m. darbavosi Šatrijos Ragana (1877–1930). Užvenčio dvaras ir jo kultūrinis bei dvasinis gyvenimas 1922 m. aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
Užvenčio kapinių koplyčios rūsyje buvo palaidotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius (1870–1942 m.), 1996 m. perlaidotas kapinių žemėje.
Moshe Rosenstein (1880–1941), rabinas.
Domas Rocius (1905–1943), Lietuvos komunistinio judėjimo veikėjas.
Virginija Šiukščienė (g. 1959), istorikė, muziejininkė.
Vigmantas Butkus (g. 1965), literatūros tyrinėtojas, pedagogas.
Aurelijus Veryga (g. 1976), biomedicinos mokslų daktaras, sveikatos apsaugos ministras.
Eligijus Butkus (g. 1979), baleto šokėjas.

Sportas

FK Banga Užventis (futbolas)

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Ужвенты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 34А (68) : Углерод — Усилие. С.-Петербургъ, 1902., 600 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 306 psl.
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 237
http://lithuanianphilately.com/postal-history/uzventis.html 2010-06-05 iš Wayback Machine projekto.
Użwenty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 875 psl. (lenk.)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Užventis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.
Užventis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.
Užventis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 400
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
2011 m. surašymo duomenys 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.

Užventis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 459 psl.

Nuorodos

Miesto svetainė
Užvenčio nuotraukos 2005-12-31 iš Wayback Machine projekto.
Užvenčio žemėlapiai 2008-04-20 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[ESBE-2] Ужвенты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 34А (68) : Углерод — Усилие. С.-Петербургъ, 1902., 600 psl. (rus.)

[GSSRI-3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 306 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 237

[5] ttp://lithuanianphilately.com/postal-history/uzventis.html 2010-06-05 iš Wayback Machine projekto.

[6] Użwenty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 875 psl. (lenk.)

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-9] Užventis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.

[LTE-10] Užventis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.

[TLE-11] Užventis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 400

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[13] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[14] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[15] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[17] 2011 m. surašymo duomenys 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.

[18] 2001 m. surašymo duomenys 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.