Uždara partija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Uždara partija
Ėjimai	1. d4 d5
	D00-D69

Uždara partija – šachmatų debiutas, pradedamas ėjimais:

1. d4 d5

Kadangi šio debiuto teorija labai išvystyta, dabar jis laikomas atskira debiutų grupe.

Ėjimas 1.d4 suteikia tokius pačius privalumus centro kontrolės ir figūrų vystymo atžvilgiu kaip ir 1.e4, tačiau priešingai nei karaliaus pėstininko debiutuose, po pirmojo ėjimo valdovės pėstininkas yra apgintas. Šis nedidelis skirtumas turi didžiulį efektą debiutui. Pvz., jei karaliaus gambitas laikomas rizikingu ir žaidžiamas retai, tai valdovės gambitas yra vienas populiariausių šių laikų debiutų. Be to, uždarose partijose dažnesnės ir daug svarbesnės transpozicijos.

Visi tęsiniai po 1. d4 d5, išsykrus 2. c4 (Valdovės gambitas) Šachmatų debiutų enciklopedijoje klasikifikuojami valdovės pėstininko debiutu. Iš jų žinomi ir rimtai ištyrinėti (2. Žc3 Žf6 3. Rg5), (2. Žf3 Žf6 3. e3), (2. e3), (2. Rf4) ir (2. e4).

Richterio-Veresovo ataka retai žaidžiama. Kolė sistema, Londono sistema ir Akmeninės sienos ataka panašesnės į sistemas, o ne į debiutų variantus. Juose baltieji ruošiasi ramiai vystytis, beveik neatkreipdami dėmesio į juodųjų veiksmus. Šios sistemos populiarios tarp klubų žaidėjų ir mėgėjų, nes jas lengva išmokti, bet retai naudojamos profesionalų, nes juodieji gali nesunkiai išlyginti padėtį.

Blekmaro-Dymerio gambitas yra bandymas greitai atverti linijas. Profesionalų nuomone, šis gambitas yra per daug rizikingas, tačiau šį debiutą mėgsta mėgėjai ir greitųjų šachmatų žaidėjai.

Aukšto lygio žaidime vienintelis populiarus tęsinys – valdovės gambitas (2.c4). Baltieji aukoja pėstininką, kurio priėmimas gali būti bereikalingas, nes baltieji užima centrą ir greičiau veda figūras, o gint pėstininką pavojinga.

Priimtame valdovės gambite (2…dc) juodieji tikisi vesti savo figūras, kol baltieji atsiiminėja pėstininką, o vėliau žaisti …c5 ir …cd, paliekant juodiesiems izoliuotą pėstininką, kuris gali tapti atakos objektu. Tačiau baltieji spėja išvesti figūras ir gauna galimybes atakai.

Juodieji turi dvi populiarias galimybes atmesti auką: slaviškąją gynybą (2…c6) ir atmestą valdovės gambitą (2…e6).

Abu šie debiutai reikalauja rimtų teorinių žinių.

Likę atsakymai į 2.c4 laikomi neįprastais.

Čigorino gynyba (2…Žc6) yra reta, nors žaistina. (2…c5) yra iššūkis valdovės gambito teorijai, tačiau tai silpnas atsakymas, nes daugumos teoretikų manymu, paprasčiausiai kopijuodami baltųjų ėjimus juodieji neišlygina padėties, o kartais ją ir sugadina. Baltiškoji gynyba (2…Rf5) iškart išsprendžia problemą dėl juodųjų valdovės flango rikio, kuris po 2…e6 tampa suvaržytas. Tačiau juodųjų valdovė išprovokuojama ateiti į centrą be jokios grėsmės po 3. cd Vxd5. Nors ji nėra mėgstama elitinių žaidėjų, nėra galutinai atmesta ir kartais žaidžiama didmeistrių. Albino kontrgambitas (2…e5) taip pat retai naudojamas aukšto lygio turnyruose, nes laikomas pernelyg rizikingu juodiesiems. Silpniausiu atsakymu laikoma (2…Žf6). Ji beveik nenaudojama aukšto lygio partijose.

• 1. d4 d5 Uždara partija
• 1. d4 d5 2. Žc3 Žf6 3.Rg5
• 1. d4 d5 2. c4 Valdovės gambitas
• 1. d4 d5 2. c4 dc Priimtas valdovės gambitas
• 1. d4 d5 2. c4 c5
• 1. d4 d5 2. c4 c6 Slaviškoji gynyba
• 1. d4 d5 2. c4 Žc6 Čigorino gynyba
• 1. d4 d5 2. c4 e5 Albino kontrgambitas
• 1. d4 d5 2. c4 e6 Atmestas valdovės gambitas
• 1. d4 d5 2. c4 Rf5 Baltiškoji gynyba
• 1. d4 d5 2. c4 Žf6
• 1. d4 d5 2. e3
• 1. d4 d5 2. e4
• 1. d4 d5 2. Žf3 Žf6 3. e3
• 1. d4 d5 2. Rf4