Darnus vystymasis ekonomikoje sociologijoje aplinkotyroje politologijoje vartojama sąvoka apimanti visumą metodų kuriais

Darnus vystymasis – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. (Anksčiau vartotos sąvokos - tvarioji plėtra, subalansuotas vystymasis).

Tikslai

Darnaus vystymosi tikslas yra sumažinti skurdą, įtvirtinti prasmingus gyvenimo standartus (gyvenimo kokybę), patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomos žalos natūraliajam kapitalui (gamtos ištekliams), galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.

Apibrėžimai

Darnaus vystymosi sąvoka pirmą kartą oficialiai buvo pateikta 1987 m. vadinamojoje Bruntland ataskaitoje (Brundtland report). Šios ataskaitos apibrėžimas yra šiuo metu dažniausiai naudojamas, tačiau skirtingų disciplinų viduje darnus vystymasis apibrėžiamas šiek tiek skirtingai:

Ekonomikoje – vystymasis, užtikrinantis, kad ateities kartų asmeninės (per capita) nebūtų mažesnės nei dabartinių kartų.
Sociologijoje – vystymasis, kuris išsaugo bendruomenę, t. y., išlaiko glaudžius socialinius ryšius ir santykius bendruomenėse.
Ekologijoje – vystymasis, išsaugantis biologinių rūšių įvairovę, esmines ekosistemas ir ekologinius procesus.
Vystymasis ir pokyčiai, leidžiantys užtikrinti kuo ilgesnį žmonijos egzistavimą.

Dėl šių skirtumų galimos koncepcijų prieštaros, pvz., ekonomikoje darnus vystymasis nebūtinai įtraukia ekologinius darnaus vystymosi aspektus.

Darnus vystymasis sujungia tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi, nuo 2005 m. JTO dokumentuose įvardijamus kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius, nors išlieka klausimas ar praktikoje pusiausvyra tarp visų jų yra galima. Sąvoka yra labai plati ir kai kuriuose kontekstuose kultūrinė įvairovė taip pat įtraukiama kaip aspektas, lygiavertis minėtiesiems.

Taikymo sferos pagal JTO

Atmosfera
Atnaujinama energija
Bioįvairovė
Biotechnologija
Buitinės, pavojingos ir radioaktyvios atliekos
Demografija
Dykumėjimas (dykumų formavimasis) ir sausros
Ekonomika, finansai
Informacijos sklaida
Institucinės nuostatos ir susitarimai
Integruoti sprendimai
Kalnai
Katastrofų mažinimas ir kontrolė
Klimato kaita
Mažosios salos
Miškai
Mokslas
Našumo stiprinimas
Pavojingos medžiagos
Pramonė
Prekybos ir aplinkos santykis
Rodikliai
Skurdas
Sveikata
Švietimas
Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinė teisė
Tautinės tvarios plėtros strategijos
Technologija
Transportas
Turizmas
Vandenynai ir jūros
Vandens ištekliai
Vartojimo ir gamybos formos
Žemės ūkis
Žemėtvarka

Į darnaus vystymosi sąvoką įtrauktų aspektų gausa paverčia ją silpnai apibrėžta ir diskusijų objektu. Dėl skirtingo suvokimo taip pat atsiranda prieštara tarp ir koncepcijų.

Kritika

Darnaus vystymosi terminas dažnai kritikuojamas kaip oksimoronas, kadangi ekonominis augimas neįmanomas be dar didesnio Žemės resursų panaudojimo. Dalis darniojo vystymosi kritikų siūlo idėją, t. y. tausoti gamtą visų pirma mažinant vartojimą.

Nuorodos

Bruntland ataskaita 2007-02-02 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
LR aplinkos ministerijos informacija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos rodikliai (Statistikos Departamento informacija) 2007-07-09 iš Wayback Machine projekto.
Vikipedijos tvariosios plėtros portalas (angl.)