TutsiaiTutsių vadas Kavarė neštuvuose 1900 m Gyventojų skaičius 3 mln Populiacija šalyse Ruanda Burundis Kongo DRKalba o

Tutsiai
Tutsių vadas Kavarė neštuvuose (~1900 m.)
Gyventojų skaičius	~3 mln.
Populiacija šalyse	Ruanda Burundis Kongo DR
Kalba (-os)	prancūzų, kinjaruanda, anglų
Religijos	krikščionys
Giminingos etninės grupės	hutai, tva tautos

Tutsiai (arba abatutsiai) – Centrinės Afrikos tauta. Gyvena Ruandoje, Burundyje bei pasienio srityse Kongo Demokratinėje Respublikoje. Jie yra antra pagal dydį etninė grupė Ruandoje ir Burundyje, po hutų. Vartoja ruandų-rundžių tarmes (kinjaruanda standartą), taip pat – prancūzų bei anglų kalbas.

Tutsiai priskiriami prie tautos – kartu su Ruandoje gyvenančiais hutais ir tva. Visos šios etninės grupės yra skirtingos kilmės – tutsiai yra atsikėlę iš šiaurės, pasižymi aukštu ūgiu ir šviesesne oda (nilotų bruožais). Tradiciškai vertėsi daugiausia gyvulininkyste, nors vėliau dalis perėjo prie žemdirbystės.

Tarp tutsių ir hutų susiklostė sudėtinga santykių hierarchija. Šios dvi bendruomenės paprastai laikėsi , nors tutsiai neretai į žmonas ėmė hutų moteris. Tutsiai pradžioje sudarė aristokratijos sluoksnį, bet netekę gyvulių bandų prarado ir privilegijas.

Prasidėjus Ruandos kolonizacijai, tutsiai ilgą laiką priešinosi kolonistams ir vangiai atsivertinėjo į krikščionybę. Dėl to, aktyviau į krikščionybę vertęsi hutai buvo palankiau vertinami kolonistų, jiems perduotos tutsių žemės.

Varžymasis dėl valdžios tarp tutsių ir hutų XX a. 7-ajame dešimtmetyje peraugo į etninį konfliktą tiek Ruandoje, tiek Burundyje. Savo apogėjų jis pasiekė 1994 m., kai tutsių partizanai numušė lėktuvą, skraidinusį Ruandos ir Burundžio prezidentus (abu hutus). Prasidėjęs pilietinis karas peraugo į Ruandos genocidą, kurio metu nužudyta ~500–800 tūkst. tutsių.

Šaltiniai

Rwanda Revives French, Language Magazine, 2018 m. rugsėjo 5 d.
Руанда,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Berg, Irwin M., . Kulanu Highlights.
Guichaoua, André (2020). „Counting the Rwandan Victims of War and Genocide: Concluding Reflections“. Journal of Genocide Research. 22 (1): 125–141. doi:10.1080/14623528.2019.1703329. S2CID 213471539.

[1] Rwanda Revives French, Language Magazine, 2018 m. rugsėjo 5 d.

[2] Руанда,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.

[3] Berg, Irwin M., . Kulanu Highlights.

[4] Guichaoua, André (2020). „Counting the Rwandan Victims of War and Genocide: Concluding Reflections“. Journal of Genocide Research. 22 (1): 125–141. doi:10.1080/14623528.2019.1703329. S2CID 213471539.