Tršinecas (ček. Třinec; lenk. Trzyniec; vok. Trzynietz) – Čekijos miestas Frydek Mysteko rajone (Moravijos-Silezijos krašte). Jis stovi ant Olsos upės, istoriniame Cešyno Silezijos regione. 2009 m. mieste gyveno 37405 gyventojai. 2001 m. 17,7 % gyventojų buvo lenkai. Miestas žinomas (ček. Třinecké železárny), didžiausia Čekijoje, kuri labai svarbi miestui (jo ekonomikai, demografijai ir aplinkai).
Tršinecas ček. Třinec | |
---|---|
T. G. Masaryko aikštė Tršinece | |
Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
Valstybė | Čekija |
Kraštas | Moravijos-Silezijos kraštas |
Įkūrimo data | 1444 (pirmas paminėjimas) 1931 (miesto teisės) |
Meras | Věra Palkovská |
Gyventojų | 38 073 |
Plotas | 85,38 km² |
Tankumas | 446 žm./km² |
Altitudė | 306 m |
Tinklalapis | www.trinecko.cz |
Vikiteka | Tršinecas |
Tršinecas yra svarbus lenkų mažumos kultūros centras.
Istorija
Tršineco kaimas buvo įkurtas XIV a. Pirmą kartą paminėtas rašytiniame šaltinyje 1444 m. Dauguma gyventųjų vertėsi žemės ūkiu. Apylinkės pasižymėjo tokiais ištekliais kaip kalkakmenis, geležies rūda, molis. Apylinkėse pakako ir žmonių, tad buvo nutarta statyti metalurgijos įmonę. 1836 m. buvo pradėtos pirmosios lydymo krosnies statybos. 1939 m. geležies gamykla ėmė veikti, tapo didžiausia visoje .
Pirmosios lenkiškai vokiškos mokyklos Tršinece buvo įkurtos 1851 m. geležies gamyklos iniciatyva. 1871 m. nutiesus Košicės-Gohumino geležinkelio liniją prasidėjo spartus miesto augimas.
1920 m. padalinus Tešyno Sileziją Tršinecas atiteko Čekoslovakijai. 1931 m. Tršinecas gavo miesto teises, 1938 m. jis kartu su Užolsės regionu buvo Lenkijos aneksuotas, o Antrojo pasaulinio karo metais buvo hitlerinės Vokietijos dalis. Po karo ši teritorija vėl atiteko Čekoslovakijai. Prie Tršineco buvo prijungti keli supę kaimai.
Geografija
Tršineco miestas yra Moravijos-Silezijos krašte (Šiaurės rytų Čekija), prie pat Lenkijos sienos. Netoli ir Slovakijos siena. Aukštis virš jūros lygio – apie 300 m.
Tršinecas yra apie 45 km nuo Ostravos ir apie 400 km nuo šalies sostinės Prahos. Miestą supa vaizdingi . Šiose vietovėse populiarūs važinėjimas dviračiais, slidinėjimas, slidžių krosas, bei skraidymas parasparniais.
Pagrindinė miesto dalis įsikūrusi apie plieno gamyklą, tačiau į miesto sudėtį įeina ir nemažai buvusių kaimų.
Vietinė tarmė
Dauguma dabartinių miesto gyventojų kalba čekiškai, bet daug vietinių gyventojų kalba vietiniu , kuris yra čekų, lenkų ir vokiečių kalbų mišinys.
Nuorodos
- . Czech Statistical Office. Suarchyvuotas originalas 2012-03-04. Nuoroda tikrinta 2013-04-14.
- . Czech Statistical Office. Suarchyvuotas originalas 2013-10-29.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris