Trostianecas

Trostianecas (ukr. Тростянець) – miestas rytų Ukrainoje; Sumų srityje, . Mieste veikė šokolado fabrikas „Ukraina“. 2021 m. būta 19,7 tūkst. gyventojų. 2022 m. per Rusijos įsiveržimą dėl miesto vyko intensyvūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų.

Trostianecas ukr. Тростянець
Apvalusis kiemas
Trostianecas 50°28′30″ š. pl. 34°58′18″ r. ilg. / 50.47500°š. pl. 34.97167°r. ilg. / 50.47500; 34.97167 (Trostianecas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Ukraina
Sritis	Sumų sritis
Rajonas
Gyventojų (2021)	19 797

Geografija

Miestas įsikūręs Ukrainos rytuose, Rusijos pasienyje, prie Boromlios upės. Reljefas iškilęs 118 m virš jūros lygio. Apylinkes supa miškai ir laukai.

Istorija

Pasak istorikų, gyvenvietė atsirado XVII amžiaus pirmoje pusėje, per naują valstiečių ir kazokų persikėlimo iš Dešiniakrantės Ukrainos į Slabadų Ukrainą bangą, kurią sukėlė lenkų valdžios atkūrimas. Čia po Berestečko mūšio (1651 m.) apsigyveno naujakuriai, kurie bėgo nuo galimų represijų už dalyvavimą pasipriešinime prieš Lenkijos valdžią.

Miesto pavadinimas siejamas su šalia tekančios Trostiankos upės pavadinimu.

XVII amžiaus pabaigoje Trostianecas tapo pulkininko Ivano Perehrestovo nuosavybe. 1720 m. atiteko cariniam nuodėmklausiui Timofijui Nadaržinskiui. Iki 1820 m. priklausė tiesiogiai Nadaržinskių šeimai, o nuo 1820 m., kaip kraitis, atiteko generolo Oleksijaus Korsakovo šeimai, nuo 1843 m. – kunigaikščio Vasilijaus Golicino šeimai.

Iki 1765 m. buvo Ochtyrkos pulko jurisdikcijoje, vėliau – Slabadų Ukrainos gubernijos dalis. Nuo 1835 m. buvo Charkovo gubernijos dalis. Miesto ekonomika vystėsi labai lėtai dėl sunkios gyventojų materialinės padėties. Turtais išsiskyrė tik turtingas kunigaikščių Golicynų dvaras (cirkas, teatras, dvarininko dvaras ir bažnyčia).

1864 m. duomenimis, kaime gyveno 2 150 žmonių (1025 vyrai ir 1125 moterys), buvo 392 sodybos, stačiatikių bažnyčia, veikė degtinės, spirito varykla, cukraus, plytų ir salietros fabrikai, vykdavo mugės ir turgūs.

1868–1874 m. dvarą valdė Sankt Peterburgo pirklys Markas. 1874 m. įsigijo Leopoldas Kionigas. Paskutinis dvaro savininkas iki 1917 m. buvo jo sūnus Julijus.

1877 m. Rusijos susisiekimo ministro įsakymu buvo pastatytas Smorodinės lokomotyvų depas ir nupirkta 12 garvežių.

1914 m. gyventojų skaičius išaugo iki 4568 žmonių. 1940 m. liepos 12 d. buvo suteiktas miesto statusas.

Antrojo pasaulinio karo metu, puolant hitlerinės Vokietijos pajėgoms, sovietų kariuomenė atsitraukė 1941 m. spalio 10 d. Netrukus miestą užėmė vokiečių kariuomenė.

1978 m. kovo 27 d. prie miesto prijungti Smorodinės ir Radomlios kaimai.

2021 m. duomenimis mieste būta 19 797 gyventojų, o 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą metu miestas patyrė apšaudymus.

Karo metas

Pagrindiniai straipsniai – 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą ir .

2022 m. vasario 24-osios vakarą iš Rusijos pusės prisiartino ir sustojo karinės technikos kolona.

Vasario 24-osios naktį artilerijos apšaudymai apgadino kraštotyros muziejų, įsikūrusį Leopoldo Kionigo dvare, kuris yra architektūros paminklas. Vėliau muziejus buvo ne kartą apšaudytas ir apiplėštas.

Sportas

•  – futbolo klubas
• Miesto stadionas, pavadintas Volodymiro Kucos vardu (ukr. Стадион имени Владимира Куца). Spotininkas, lengvaatletis, olimpietis (1927–1975), kuris gimęs Trostianeco rajone ir tapo olimpiniu čempionu (3 000 m bėgime).

Galerija

Šaltiniai