Trinyčių parkas

55°42′27″š. pl. 21°09′13″r. ilg. / 55.707415°š. pl. 21.153474°r. ilg. / 55.707415; 21.153474

Malūno parkas
Parkas prie Malūno tvenkinio Klaipėdoje. Vaizdas iš pietų.
Tipas	miesto parkas
Plotas	15 ha
Įkurtas	1950–1960 m.
Projektuotojas	A. Inkratienė, V. Toleikis
Adresas	tarp Kooperacijos, Mokyklos ir Tilžės gatvių

Malūno parke esanti skulptūra „Žydėjimas“ (Jurgis Malinauskas) žymi 2004 m. Klaipėdos miesto geografinį centrą.

Malūno parkas (iki 2017 m. Trinyčių parkas) – vienas iš vaizdingiausių parkų Klaipėdos mieste. Svarbiausias parko akcentas – Malūno tvenkinys.

Parko istorija

Seniausia parko dalis – minima jau nuo XVI a. kaip Malūno tvenkinys (vok. Mühlenteich), nes priešais tvenkinį, Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, yra senasis malūno pastatas. Minima, kad čia buvo Danės upės atšaka, o vėliau pastačius užtvanką, susidarė tvenkinys.

XVIII a. šioje teritorijoje buvo įsikūrusios Joniškės (vok. Janischken), Būtsargių (vok. Budsargen) ir Justenhofo (vok. Justenhof) dvarų sodybos. Pokario metais apaugęs senas tvenkinys buvo išvalytas, A. Inkratienė ir inžinierius V. Toleikis paruošė perspektyvinius poilsio zonos planus. Parkas pradėtas kurti XX amžiaus 5–6 dešimtmetyje. Šiandien parke augantys augalai – tai buvusių dvarų parkų likučiai.

Kadangi greta šios vietos tuomet veikė „Trinyčių“ verpimo fabrikas, Malūno tvenkinys vietinių žmonių imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu ar Trinyčių ežeru. Vėliau, nuo ežero pavadinimas prigijo ir naujai įkurtam parkui.

2004 m. parke buvo pastatyta skulptūra „Žydėjimas“ (autorius Jurgis Malinauskas), žyminti tuometinį Klaipėdos miesto geografinį centrą. Buvo planuota po dešimties metų ieškoti ūgtelėjusio miesto naujo geografinio centro ir jį pažymėti kita skulptūra.

Malūno tvenkinys Klaipėdoje. Vaizdas iš pietų.

Augmenija

Parkui būdingi medžiai:

• mažalapė ir paprastoji liepa,
• paprastasis klevas,
• uosialapis klevas,
• paprastasis uosis,
• kalninės pušys.

Parkui būdingi krūmai:

• baltauodė meškytė,
• sidabrinis žilakrūmis,
• baltažiedis vikmedis,
• sedulos,
• šeivamedis.

Parkui būdingos žolės:

• miškinė mėta (retas ir Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas).

Gyvūnija

Paukščiai:

• didžiosios antys,
• ,
• gulbės.
• paprastasis varnėnas

Žinduoliai:

• bebrai,
• ondatros.

Šaltiniai

1. Skiriutė, Milda. Malūno parko laukia atgimimas // "Kauno diena", 2017-02-24. (Žiūrėta 2017-04-29.)
2. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos inf. Nuspręsta: Malūno parke - Malūno tvenkinys. // "Vakarų ekspresas", 2017-02-23. (Žiūrėta 2019-04-07.)

Nuorodos

• Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras