TreniotaLietuvos didysis kunigaikštisTreniota 1578 m graviūroje iš A Gvanjinio kronikosGimė 1210 m Mirė 1264 m 54 metai

Treniota
Lietuvos didysis kunigaikštis

Treniota 1578 m. graviūroje iš A. Gvanjinio kronikos
Gimė	1210 m.
Mirė	1264 m. (~54 metai)
Motina	nežinomo vardo Mindaugo sesuo
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1263 m. - 1264 m. (~1 metai)
Pirmtakas	Mindaugas
Įpėdinis	Vaišelga

Vikiteka	Treniota

Treniota (apie 1210 m. – 1264 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1263–1264 m.), Mindaugo sesers, kurios vardas nežinomas, sūnus.

Pirmą kartą paminėtas Eiliuotoje Livonijos kronikoje, kur rašoma apie 1260–1261 m. įvykius, kai žemaičiai sumušė Vokiečių ordiną Durbės mūšyje.

Tuo metu, kai Mindaugas priėmė krikščionybę ir karaliaus karūną, Treniota liko pagonimi. Intepretuojant metraščių įrašus istoriografijoje minima, kad Treniota buvęs žemaičių kunigaikščiu ar valdęs Žemaitiją kaip Mindaugo vietininkas, tačiau tokios interpretacijos remiasi vėlyvais šaltiniais ir yra abejotinos.

Po Durbės mūšio Vokiečių ordino padėtis dėl kilusių sukilimų Kurše, Saremoje ir Prūsijoje gerokai susvyravo. Atitinkamai sustiprėjo Lietuvos didikų grupuotė, kuri siekė pasinaudoti situacija ir pradėti karą su Vokiečių ordinu. 1261 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje Treniota bei žemaičių pasiuntiniai paskatino Mindaugą atsisakyti krikščionybės ir atnaujinti karą su Livonija bei Vokiečių ordinu. Mindaugui žadėta Livonijos baltų genčių parama, galimybė išplėsti savo valdas į Kuršą. Tuo metu Mindaugo žmona linko į vokiečius, sūnus Vaišvilkas – į rusus. Treniota atstovavo nacionalinius interesus. Mindaugui atsisakius sąjungos su vokiečiais, Treniota įgavo daug galios, nes faktiškai tvarkė Lietuvos karinę ir užsienio politiką. Treniota vadovavo lietuvių žygiams į Vokiečių ordino ir Livonijos valdas (pvz., 1262 m. didelis žygis į Mazoviją, Kulmą ir Pamedę, 1261 m. ir 1263 m. žygiai į Livoniją) ir pasižymėjo kaip gabus karvedys.

Karas su Vokiečių ordinu nebuvo toks sėkmingas kaip tikėtasi, nebuvo sulaukta Livonijos genčių paramos. 1261 m. žygis nenusisekė, nes nebuvo sulaukta žadėtos Naugardo paramos. Dėl nesėkmių Mindaugas kaltino Treniotą.

Pasak Voluinės metraščio po žmonos Mortos mirties Mindaugas į antras žmonas paėmė jos seserį, kuri jau buvo Nalšios kunigaikščio Daumanto žmona. Dėl šios skriaudos Daumantas sudarė sąmokslą su Treniota ir 1263 m. vasarą nužudė Mindaugą bei du jo sūnus. Į valdovus pakviestas tuo metu Žemaitijoje buvęs Treniota, kuris po Mindaugo nužudymo pagal Ipatijaus metraštį ėmė valdyti Lietuvą ir Žemaitiją. Kovoje dėl valdžios Treniota nužudė ir savo pusbrolį Tautvilą.

Tapęs Lietuvos valdovu 1263 m. pabaigoje Treniota valdė vos pusmetį, dėl to jo valdymo politika išryškėti nespėjo. 1264 m. pradžioje prūsai, jotvingiai ir lietuviai puolė Vėluvos pilį Semboje, tačiau ar tai buvo Treniotos organizuotas žygis, neaišku.1264 m. pirmojoje pusėje Treniota buvo nužudytas Mindaugo dvariškių, kurie pasikvietė Mindaugo sūnų Vaišelgą. Šis, po sąmokslo prieš Mindaugą, iš vienuolyno į Pinską pabėgęs kunigaikštis 1264 m. grįžo į Lietuvą ir užėmė sostą.

Išnašos

Насевіч В. Л. Транята // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі: У 6 т. — Т. 6. — Кн. 1. — Мн., 2001. — С. 518.
Dr. Edvardas GUDAVIČIUS. Treniota//„Voruta“ Nr. 5 (23) 1991 m. kovo 1-15 d.
Artūras Dubonis. Lietuvos valstybės susidarymas.//D.Baronas, A.Dubonis ir R.Petrauskas. Lietuvos istorija, III tomas. Baltos lankos, 2011.
Гудавичюс Э. История Литвы с древнейших времен до 1569 года, Том I.. – М.: Фонд имени И. Д. Сытина, ВАLТRUS, 2005.
Edvardas Gudavičius, Algirdas Matulevičius, Rokas Varakauskas. Treniota, vle.lt
Mindaugas (d. 1263). In: Alan V. Murray (ed.). The Crusades. Volume III: K–P. Abc Clio, 2006.
Насевіч В. Л. Даўмонт // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя ў 2 тамах. — Т. 1. — Мн., 2005. — С. 582.
Хроника литовская и жмойтская // Полное собрание русских летописей. — Т.32. Хроники: Литовская и Жмойтская, и Быховца / Под ред. Н. Н. Улащика. — М.: Наука, 1968.
Антонович В. Б. Очерк истории Великого княжества Литовского до смерти великого князя Ольгерда // Моя сповідь: Вибрані історичні та публіцистичні твори / Упор. О. Тодійчук, В, Ульяновський. Вст. ст. та коментарі В. Ульяновського. — К.: Либідь, 1995. — 816 с. — С. 648–649.

Karališkieji titulai
Treniota Mindaugo šeima Gimė: 1210 Mirė: 1264
Prieš tai: Mindaugas	Lietuvos didysis kunigaikštis 1263–1264	Po to: Vaišelga
Prieš tai: Vykintas	Žemaitijos kunigaikštis 1253-1263	Po to: ?

[Насевіч-1] Насевіч В. Л. Транята // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі: У 6 т. — Т. 6. — Кн. 1. — Мн., 2001. — С. 518.

[gudavicius-2] Dr. Edvardas GUDAVIČIUS. Treniota//„Voruta“ Nr. 5 (23) 1991 m. kovo 1-15 d.

[dubonis-3] Artūras Dubonis. Lietuvos valstybės susidarymas.//D.Baronas, A.Dubonis ir R.Petrauskas. Lietuvos istorija, III tomas. Baltos lankos, 2011.

[4] Гудавичюс Э. История Литвы с древнейших времен до 1569 года, Том I.. – М.: Фонд имени И. Д. Сытина, ВАLТRUS, 2005.

[vle-5] Edvardas Gudavičius, Algirdas Matulevičius, Rokas Varakauskas. Treniota, vle.lt

[6] Mindaugas (d. 1263). In: Alan V. Murray (ed.). The Crusades. Volume III: K–P. Abc Clio, 2006.

[Даўмонт-7] Насевіч В. Л. Даўмонт // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя ў 2 тамах. — Т. 1. — Мн., 2005. — С. 582.

[hrlg-8] Хроника литовская и жмойтская // Полное собрание русских летописей. — Т.32. Хроники: Литовская и Жмойтская, и Быховца / Под ред. Н. Н. Улащика. — М.: Наука, 1968.

[Антонович-9] Антонович В. Б. Очерк истории Великого княжества Литовского до смерти великого князя Ольгерда // Моя сповідь: Вибрані історичні та публіцистичні твори / Упор. О. Тодійчук, В, Ульяновський. Вст. ст. та коментарі В. Ульяновського. — К.: Либідь, 1995. — 816 с. — С. 648–649.