Trans Naujosios Gvinėjos kalbosPaplitimasNaujoji Gvinėja Mažosios Sundos salos Pantaras Timoras Molukų salosKalbų skaiči

Geografinis paplitimas
Trans Naujosios Gvinėjos kalbos
Paplitimas	Naujoji Gvinėja, Mažosios Sundos salos (, Pantaras, Timoras), Molukų salos
Kalbų skaičius	482 ginčytinas skaičius
Kilmė

Kalbos, skirtingų kalbotyrininkų priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai. Kalbų grupės, kurias kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas linkęs klasifikuoti kalbotyrininkas Ušeris Kitos šeimos, pasiūlytos Roso 2005 m. Kitos papuasų kalbos Austroneziečių kalbos Pastovių gyventojų neturinčios teritorijos

Trans Naujosios Gvinėjos kalbos arba transnaujagvinėjinės kalbos – išplėstinė papuasų kalbų šeima (arba superšeima), kurios kalbomis yra šnekama Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose. Šeimai priskiriamos 482 kalbos ir skaičiavimais tai yra trečia pagal kalbų skaičių šeima po Nigerio-Kongo ir austroneziečių kalbų šeimų. Nors šių kalbų šeimos egzistavimas ir pagrindinių kalbų priklausomumas nėra ginčijamas, vis dar nesutariama dėl kai kurių kalbų narystės ir galutinio kalbų skaičiaus. Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis šneka apie 3 mln. gyventojų. Kalbos paprastai klasifikuojamos remiantis viena iš trijų pastarųjų metų metodologijų – Roso klasifikacija, Polio ir Hamarstriomo klasifikacija arba Ušerio klasifikacija.

Istorija

Nors papuasų kalbos visumoje lieka menkai dokumentuotos, pirmieji bandymai jas klasifikuoti siekia daugiau nei šimtmetį. S. Rėjus 1907 m. pasiūlė dalį kalbų klasifikuoti kaip , 1918 m. S. Rėjus ir Dž. Murėjus išskyrė , o 1919 m. S. Rėjus dar išskyrė . Dabar priimta visas šias kalbų grupes klasifikuoti kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas.

Iki Trans Naujosios Gvinėjų kalbos šeimos aprašymo giminingos papuasų kalbos buvo jungiamos į mažesnes kalbų šeimas. 1960 m. pasiūlė dalį kalbų priskirti Rytų Naujosios Gvinėjos aukštumų kalbų šeimai ir parengė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos klasifikavimo pagrindus. Ši klasifikacija egzistavo iki 2005 m., kol kalbotyrininkas daugelį papuasų kalbų apjungė į Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimą ir atliko kitokių modifikacijų. Papuasų kalbų klasifikaciją apsunkina tai, kad papuasų kalbų gramatikai neretai įtaką būdavo padariusi austroneziečių kaimynystė, ir atvirkščiai, taip pat nemažos dalies ir ribotas dokumentavimas.

Viljamas A. Folis atmetė ankstesnius Vurmo ir kai kuriuos kitų mokslininkų klasifikacijos rezultatus, o savo klasifikacijoje Trans Naujosios Gvinėjos kalbas suskirstė į kelioliką mažų, bet užtikrintai giminingų šeimų, ir keletą izoliuotų kalbų.

2005 m. naują klasifikaciją pateikė Malkolmas Rosas. Jis siūlė sumažinti šią kalbų šeimą, šiam tipui (phylum) priskiriant tik kalbas, kuriose sutinkama panašumų leksikoje. Taip klasifikacijoje liko 85% ankstesnėje A. Folio klasifikacijoje priskirtų kalbų, nors dalis jų priskirta preliminariai. Kita vertus, dėl bendru adveju labai prasto papuasų kalbų dokumentavimo, vietoje morfologinių paradigmų daugiausiai remtasi įvardžių lyginimu. Tokia metodologija yra sulaukusi kritikos papuasų tautų kalbotyrininkų bendruomenėje, nes išskirstymas į smulkesnius kladus (kalbų grupes) tampa vargiai įmanomas. Pats Rosas taip pat pripažino šį klasifikavimo trūkumą ir teisinosi šaltinių stoka.

Kalbos

Trans Naujosios Gvinėjos kalbų lopšiu laikoma (pažymėtas raudonai). Šiomis kalbomis šnekančios tautos galėjo išplisti plintant aukštumų žemdirbystei maždaug prieš 10 000 metų. Manoma, kad plisti pradėjo į rytus ir tik po to į pietus nuo aukštumų.

Daugumos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų bruožas – vos kelis tūkstančiai šnekančiųjų. Kita vertus, septynios kalbos ((, , , , , ir ) turi daugiau nei 100 000 šnekančiųjų. Tarp jų už Naujosios Gvinėjos ribų plačiausiai vartojama – ja šnekama rytinėje Rytų Timoro dalyje. Tuo tarpu turi gausiausią šnekančiųjų ja skaičių (apie 230 000). Didžiausia kalbinė įvairovė sutinkama toliau nuo pakrančių esančiose Papua Naujosios Gvinėjos aukštumose. Tikėtina, kad Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės ištakos yra būtent šiose vietovėse, iš pietų į rytus besitęsiančioje kalnų grandinėje. Tuo tarpu Indonezijoje esančioje Papua provincijoje ir Papua pusiasalyje (dar vadinamoje „paukščio uodega“) vyrauja mažesnė kalbų įvairovė ir Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos pasiskirsčiusios gerokai didesniame plote, taigi šias teritorijas kalbantieji šiomis kalbomis apgyvendinti galėjo jau prokalbei skilus į atskiras kalbas.

Rosas svarstė, kad Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos galėjo išplisti iš regiono, kur pradėta auginti taro kultūra ir kuris tapo tankiai apgyvendintas. Tautos galėjo keltis į aukštutinius slėnius išilgai kalnų grandinės ir ten sparčiai plėstis, skverbtis į maliarijos kamuojamas žemumas daug lėčiau, o į kitas vietoves, tokias kaip Sepiko upės slėnis, vengė keltis, nes ten jau buvo auginamos dioskorėjos ir slėnis buvo tankiai apgyvendintas. Rosas yra apskaičiavęs, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos prie šalia Timoro esančių salų galėjo priartėti prieš 4-4,5 tūkstančių metų, t. y., dar prieš austroneziečių išplitimą šiose žemėse.

Rodžeris Blenčas iškėlė hipotezę, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos paplito iš regiono, kur pradėtas auginti .

Klasifikacija

Klasifikacija pagal Vurmą

Žemiau pateikiama šiek tiek modifikuota pirmoji Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikacija, kurią atliko kalbotyrininkas Vurmas. Vurmas savo klasifikacijoje naudojama šiuos kladus: grupės (germanų kalbų grupės analogija), šeimas (indoeuropiečių kalbų šeimos analogija) ir tipą (phylum) (hipotetinių nostratinių kalbų tipo analogija). Pastarasis, stambiausias, kladas taikomas Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai. Jokiai grupei nepriskiriama kalba jo schemoje klasifikuojama kaip izoliuota kalba. Kalbų grupės lygio taksonominiai vienetai paryškinti.

izoliuota kalba
(Elsengo) izoliuota kalba
izoliuota kalba
izoliuota kalba
izoliuota kalba
Elemų šeima
- izoliuota kalba
- (Tate) izoliuota kalba
- Rytų elemų grupė: ,
- Vakarų elemų grupė: , , )
Vidaus įlankos grupė
- Minanibajo šaka: , , , ,
Kaurių šeima
- izoliuota kalba
- grupė: , ,
Kopolomų grupė: (kimaghanų), ,
Nimboranų grupė: , , , ,
Mekų grupė
- Vakarų šaka: , ,
- Rytų šaka: (Goliato), , , , , , , , ,
Šiaurės Trans Naujosios Gvinėjos kalbų potipis
- Pakraščio šeima
  - Varisų grupė: , , , , , , (Simogo),
  - Taikatų grupė: ,
  - Bevanių grupė: , , , ,
- Torų šeima
  - izoliuota kalba (priskirta preliminariai)
  - izoliuota kalba
  - izoliuota kalba
  - Torų grupė: , , , , , , , ,
Pauvasių šeima
- Rytų pauvasių grupė: ,
- Vakarų pauvasių grupė: ,
Senagių grupė: ,
Pietų Paukščio Galvos šeima (turbūt gimingiausia Timoro-Aloro-Pantaro šeimos kalboms)
- Pietų Paukščio Galvos grupė: , (Kemberano), , (Tarofo), (Kampong Baru), , ,
- Inanvatų grupė: , (inanvatų)
- Kondų-jahadžių grupė: ,
Timoro-Aloro-Pantaro šeima (turbūt gimingiausia Pietų Paukščio Galvos šeimos kalboms)
- izoliuota kalba
- izoliuota kalba
- izoliuota kalba
- izoliuota kalba
- izoliuota kalba
- izoliuota kalba
- Tanglapujų grupė: ,
- Aloro-Pantaro (kalbų grupės lygio kladas(?))
  - izoliuota kalba
  - Aloro šaka: (voisika), , , , , , , ,
  - Pantaro šaka: , , , , retų, )
Trans-Murėjaus ežero superšeima
- izoliuota kalba
- Teberų grupė: , (Podopa)
- Rytų kutubų grupė: ,
Turamos-kikorių šeima
- (kairių) izoliuota kalba
- Turama-Omatų grupė: , , )
Trans-Flajaus-Bulako-upių pošeimė
- Bulakos upės grupė: ,
- Trans-Flajaus grupė
  - izoliuota kalba
  - Kivajų grupė: , , , , , ,
  - Tirio grupė: (Makajam, Aturu), (Mutum), ,
  - Rytų Trans-Flajaus grupė: , (Gidra), , (vartojamos Toreso sąsiauryje Australijoje)
  - Pahoturių grupė: (Dabu), , vajų
  - Mourhedo ir Aukštutinio Maro upių grupė:
    - Nambu šaka: (Doro), (Nambo), , , ,
    - Tondos šaka: (Tonda), , , , , , , , ,
Madango-Adelberto kalnyno potipis
- Madango superšeima
  - Rajo pakrantės šeima
    - Evapių grupė: , , , ,
    - Mindžimo grupė: (Bom), , , (Songum)
    - Kabenau grupė: , , , ,
    - 'Jaganono grupė: , , ,
    - Peka grupė: (Usino), , ,
    - Nuru grupė: (Usu), (Erima), , , , ,
  - Mabuso šeima
    - izoliuota kalba
    - Kokono grupė: , , (Bemal)
    - Gumo grupė: , , , , ,
    - Hansemanų grupė: , , , , , , , , , , , , , , , , , , (Kamba)
- Adelberto kalnyno superšeima
  - Pihomo-Isumrudo-Mugilo
    - (Mugil) izoliuota kalba
    - Pihomo šeima
      - izoliuota kalba
      - izoliuota kalba
      - Kaukombarano grupė: , (Tani), (Pila, Saki)
      - Kumilano grupė: , (ulingų),
      - Numagenano grupė: , , , (vanumų), ,
      - Omosano grupė: (Abasakuro), (Kogumano)
      - Tiborano grupė: , , , (Hinihono),
    - Isumrudo šeima
      - izoliuota kalba
      - Kovano grupė: ,
      - Mabuano grupė: , (Bunabun)
  - Jozefstalio-Vanango
    - Jozefstalio šeima
      - (Utarmbung) izoliuota kalba
      - izoliuota kalba
      - Sikano grupė: (katiačių),
      - Pomoikano grupė: (Pondoma), (Ikundun),
    - Vanango šeima
      - izoliuota kalba
      - Atų grupė: , (Angaua)
      - Emuano grupė: (Emerum),
  - grupė: , , ,
Pagrindinė skirtis:
- Rytinis potipis
  - Binanderių šeima
    - izoliuota kalba
    - Binanderių grupė: , , , , , (Notu), , , , , , , , ,
  - Koralų jūros pakrantės šeima
    - Dagano grupė: , , (džimadžima), , , , (Sona), , (gvedenų)
    - Goilalano grupė: , , --
    - Kojarų grupė
      - Kojarių šaka: , ,
      - Barajų šaka: , (managalasių), ,
    - Kvalių grupė: , (kvalių),
    - Manubarų grupė: ,
    - Mailuano grupė: , , , , (magių),
    - Jarebų grupė: (abių), , (doririų), (Sirio),
- Piavių grupė: (pinajų), (vaibukų)
- Pietų ir Vakarų kalbų potipis
  - izoliuota kalba
  - izoliuota kalba
  - Gogodalų-sukių šeima
    - izoliuota kalba
    - Gogodalų grupė: , ,
  - Kadžagarų grupė: (kaugatų), (kaigirų),
  - Mairasių-tanamerajų šeima
    - izoliuota kalba
    - Mairasi grupė: , , ,
  - Vakarų bomberajų šeima
    - izoliuota kalba
    - Vakarų bomberajų grupė: ,
  - Sentanių grupė: , Sentanių tikrinė: , , (Tana Mera₂)
  - Viselio ežero-Kemandogos šeima
    - (uhundunių) izoliuota kalba
    - Ekagių grupė: , , , ,
  - Marindų šeima
    - Boazių grupė: ,
    - Marindų grupė: ,
    - Jakajų grupė: ,
  - Angų grupė:
    - Angų tikrinė: , , , , (ivorių), , , , , (lohikių),
  - Danių-kverbų šeima
    - Žemumų (šiaurės; kverbų-masepų)
      - (saberių) izoliuota kalba
      - izoliuota kalba
      - izoliuota kalba
      - Kverbų grupė: , , (sasavų), , ,
    - Aukštumų (pietūs; danių-ngalikų)
      - izoliuota kalba
      - Danių grupė: , , , , , ,
      - Ngalikų grupė: , , , ,
  - Finisterės-Huono šeima
    - Huono
      - Rytų huonų: , , , (kosorongų), , , ,
      - Vakarų huonų: (mindikų), , , , , , , , , , ,
    - Finisterės
      - Erapų: , , , , , , , , , ,
      - Gusapo-Moto: (girų), (nahu), , , , ,
      - Uruvų: (komutu), , , ,
      - Vantoatų: , , (Jagavako, Bamo)
      - Varupų: (morafų), , , , (Gujarako), (dahatingų), (Asato),
      - Jupnų: , , , (mebu), ,
  - Rytų Naujosios Gvinėjos aukštumų šeima
    - izoliuota kalba
    - izoliuota kalba
    - Kalamų grupė: , -,
    - Rytų (Kainantu) grupė
      - Tairoros šaka: , , ,
      - Gapsupo šaka: , , , , , ,
    - Centrinė grupė
      - Čimbu šaka: , , , , , ,
      - Hageno šaka
        (medlpų) kalba
        
        Kaugelo kalbos: , ,
      - Džimio šaka: , ,
      - Vagio šakų: , ,
    - Rytų-centro (Gorokos) grupė
      - Forio šaka: ,
      - Gahuku šaka: (Žemutinio Asaro), , (Gahuku), (Žemutinė Asaro)
      - Sianių šaka: ,
      - Kamonų-jagarių šaka: , , , ,
    - Vakarų-centro grupė
      - Engų šaka: , , , ,
      - Angalo-Kevos šaka: , , (Katinja), , (Sau), , ,
  - Centro ir pietų Naujosios Gvinėjos-kutubų superšeima
    - izoliuota kalba
    - Centro ir pietų Naujosios Gvinėjos šeima (Vidurio aukštumų ir Arafuros pakrantės)
      - kalba (neklasifikuota)
      - Asmatų-kamorų grupė: , , , , (Asienara), , , , (Iria), ,
      - Avino-Pa grupė: (Avino), , (Pa)
      - Avju-dumutų grupė:
        (Savui) kalba
        
        Avju šaka: - (Kotoguto), (Siaghų), , , , (Pisa),
        
        Dumuto šaka: (kaečių), , , ,
        
        neklasifikuojama: , ,
      - Bosavių grupė: (kvarių), , , (bainapių), , , ,
      - Dunų-bogajų grupė: ,
      - Rytų Striklando grupė: (agalų), (klajoklių), , (tomu), ,
      - Mombumų grupė: ,
      - Momunų grupė: , (somahajų)
      - Ok grupė
        Vakarų šaka: , ,
        
        Žemumų šaka: , (šiaurės kačių), (pietų kačių), ,
        
        Kalnų šaka: , , , , , , , , , ,

Folio klasifikacija

2003 m. Viljamas A. Folis savo klasifikacijoje perėmė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikavimo pagrindą. Jis svarstė, kad yra ryšys tarp Finisterės-Huono, Rytų Aukštumų (kainantu-gorokanų) ir Irijos aukštumų (Danio-Paniai ežerų) šeimų ir kad „labai tikėtina“, kad Madango šeima šiai superšeimai taip pat priklauso. Taip pat manė, nors neįrodė, kad tikėtina, jog engų, čimbu, binanderių, angų, ok, avju, asmatų, mekų, sentanių ir septynios mažos Papua Naujosios Gvinėjos kraštinėse teritorijose vartojamos kalbos (kojarių, goilalų ir kt.), kurių tarpusavo giminingumas, nėra įrodytas, galėtų priklausyti išplėstinei Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.

Roso klasifikacija

Įvairios kalbų šeimos, sudarančios Trans Naujosios Gvinėjos kalbų branduolį pagal Malkolmą Rosą. Didžiausia Trans Naujosios Gvinėjos kalbų įvairovė pastebima rytų aukštumose. (Žemėlapis remiasi 2005 m. klasifikacija)

2005 m. Rosas pasiūlė apjungti giminingas papuasų kalbas į vieną didelę šeimą. Jo klasifikacija didžiąja dalimi remiasi 1975 m. kalbotyrininko Vurmo klasifikavimu. Rosas iš Vurmo sąrašo pašalino 100 kalbų, tačiau pridėjo vieną naują, , kuri iki šiol paprastai laikoma izoliuota kalba. Roso klasifikacija daugiausiai remiasi įvardžių, ypač pirmojo ir antrojo asmens, palyginimu, tad turi trūkumų.

Irian Džaja, iš vakarų į rytus

Pietų paukščio galvos

Vakarų Trans Naujosios Gvinėjos

Kaurių–Kaporių

Pauvasių

Mekų

Asmatų–Kamorų

Avju–Dumutų

Ok

Kajagarų

Marindų

Kolopomų

Papua Naujosios Gvinėjos aukštumos, iš vakarų į rytus

Avino–Pa

Rytų Striklando

Dunų

Bosavių

Engų

Vakarų kutubų

Rytų kutubų

Čimbu–vagių

Kainantu–gorokos

Madango

Finisterės–Huono

Pietinė Papua Naujoji Gvinėja, iš rytų į vakarus

Binanderių

Pietryčių papuasų

Angų

Elemų

Teberų

Turamų–kikorių

Kivajų–poromių

Vidaus įlankos

Gogodalų–sukių

Tirių

Izoliuotos kalbos*

* Morų, tana mera, demų, uhundunių, oksapminų, viru, pavajų, kamulų, moraorių, mombumų

Rosas, skirtingai nei Vurmas, savo klasifikacijoje nenaudoja kompleksinės kladų sistemos – išskiria tik kalbų šeimas, dėl kurių klasifikacijos mokslininkai sutaria. Šios tekste paryškintos, o izoliuotos kalbos užrašytos pasviruoju šriftu. Rosas neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų klasifikuoti visas papuasų kalbų grupes. Klasifikacija remiasi vieninteliu požymiu – įvardžių pirmojo ir antrojo asmens formomis. Dėl to tokia klasifikacija turi trūkumų.

Neklasifikuotos Vurmo priskirtos kalbos

Nors Rosas savo klasifikacijoje rėmėsi panašumais tarp įvardžių, daug Naujosios Gvinėjos kalbų nebuvo pakankamai dokumentuotos net tiek, kad būtų galima pritaikyti šią metodologiją. Todėl atliko keletas izoliuotų kalbų, į kalbų šeimą priskirtų Vurmo, tačiu nepatvirtintų pritaikius Roso metodologiją. Kai kurios jų vėliau buvo priskirtos prie esamų Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos atšakų, tačiau kitos (pvz., masepų ir momunų) lieka išsamiaus nesuklasifikuotos,

(→ ?)
(→ )
izoliuota kalba
izoliuota kalba
šeima (2)
(→ )
izoliuota kalba
izoliuota kalba

Perklasifikuotos Vurmio kalbos

Rosas pašalino 95 kalbas iš išplėstinės Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos. Kai kurios mažos kalbų grupės neturi bendrų įvardžių su Trans Naujosios Gvinėjos kalbų, tačiau joms būdinga panaši tipologija. To vienas iš paaiškinimų galėtų būti ilgalaikiai kontaktai su Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis.

Pakraščio ir Morvapo (Elsengo), klasifikuojamos kaip atskira šeima (priklauso 15 kalbų)
(Saberių), klasifikuojama kaip izoliuota kalba (kita vertus, tra klasifikuojančių kaip )
Lygumų ežerų, klasifikuojama kaip atskira šeima (19 kalbų)
Mairasių, klasifikuojama kaip atskira šeima (4 kalbos)
Nimborų, klasifikuojama kaip atskira šeima (5 kalbos)
Piavių, klasifikuojama kaip atskira šeima (2 kalbos)
Senagių, klasifikuojama kaip atskira šeima (2 kalbos)
Keturios sentanių kalbos išskiriamos į šeimą
Torų ir kverbų, išskiriamos į šeimą (17 kalbų)
Trans-Flajaus-Bulako-upių kalbos skirstomos į penkias grupes: iš jų trys (kivajų, moraorių, tirio) preliminariai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, kitos dvi – ir šeimoms (atitinkamai 22 ir 4 kalbos).

Trans Naujosios Gvinėjos kalbų tipas, remiantis Roso klasifikacija:

- Vakarų Bomberajo– Timoro–Aloro–Pantaro
  - šeimos (22)
  - šeima (2)
- (Viselio ežerų) šeima (5)
- šeima (13)
(Pietų Doberajo) šeima (12)
(Sumerių) izoliuota kalba
izoliuota kalba
izoliuota kalba
(Damalo, Amungmės) izoliuota kalba
šeima (13)
? Kaurių–Kaporių (4) [Priskyrimas šiai išplėstinei šeimai preliminarus. Šaltinių trūkumas neleidžia rekonstruoti įvardžių]
- izoliuota kalba
- šeima (3)
? šeima (4) [Priskyrimas šiai išplėstinei šeimai preliminarus. Šaltinių trūkumas neleidžia rekonstruoti įvardžių. Po to sieta su , kuri yra pakankamai išsamiai aprašyta ir nepriklauso Trans Naujosios Gvinėjos kalboms]
šeima (3)
šeima (3)
izoliuota kalba
? Kivajų–poromių (8) [Abejotina, ar yra informacijos apie įvardžius]
- šeima (7)
- (Kibirių) izoliuota kalba
šeima (6)
? (49, skaičius sumažintas).
- šeima (11)
- šeima (8–16)
- šeima (2)
- šeima (20)
izoliuota kalba [now linked to the Ok šeima]
šeima (4)
šeima (4)
šeima (7)
šeima (6)
šeima (4)
? šeima [priskirta preliminariai] (2)
? izoliuota kalba [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
šeima (12)
? (Vakarų kutubų) šeima (1–3) [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
? šeima (2) [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
šeima (2)
šeima (2)
šeima (6)
šeima (8)
izoliuota kalba
šeima (9)
izoliuota kalba (leksiškai panaši su engų kalbomis)
šeima (17)
Kainantu–Gorokų (22)
- šeima (14)
- šeima (8)
Madango (103)
- Pietų Adalberto kalnyno–Kovų
  - šeima (2)
  - Pietų Adalberto kalnyno
    - Josefstalio (7)
      - izoliuota kalba
      - izoliuota kalba
      - šeima (2)
      - šeima (3)
    - Vanango (5)
      - izoliuota kalba
      - šeima (2)
      - šeima (2)
    - izoliuota kalba
- Rajo pakrantės–Kalamo
  - šeima (31)
  - šeima (4)
- Kruasilio
  - (2)
  - (4)
  - (5)
  - (6)
  - izoliuota kalba
  - Numugeno-Mabuso
    - šeima (6)
    - šeima (29)
Finisterės-Huono (62) [Priklauso šeimai pagal pradinę klasifikaciją. Veiksmažodžiams būdingas supletyvizmas, priklausomai nuo asmens ir skaičiaus]
- šeima (41)
- šeima (21)
? šeima (6) [preliminariai priskirta Trans Naujosios Gvinėjos kalboms]
Pietryčių papuasų (Paukščio Uodegos) [nėra įrodyta apie šių šeimų giminingumą]
- šeima (7)
- šeima (3)
- šeima (2)
- šeima (5)
- šeima (6)
- šeima (9)
Binanderių (16)
- izoliuota kalba
- šeima (15)

Polio ir Hamarstriomo klasifikacija

Kalbos, dėl kurio priskyrimo Trans Naujosios Gvinėjos šeimai Sutaria tiek Polis ir Hamarstriomas, tiek Ušeris.

Kalbotyrininkai Andrėjus Polis ir Haraldas Hamarstriomas savo klasifikavime į Trans Naujosios Gvinėjos šeimą įtraukia 35 pošeimes.

Trans Naujosios Gvinėjos kalbų pošeimiai (akivaizdus ryšys): 35 grupės, 431 kalbos

(107)
(62)
(29)
(20)
(17)
(17)
(17)
(14)
(13)
(13)
(13)
(11)
(9)
(8)
(7)
(7)
(7)

(6)
(6)
(5)
(5)
(5)
(4)
(4)
(3)
(3)
(3)
(3)
(3)
(2)
(2)
(2)
(2)
(izoliuota kalba)
(izoliuota kalba)

Taip pat išskirtos izoliuotų kalbų grupės, kurių narystę Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimoje Polis ir Hamarstriomas laiko ginčytina ar turinčią nepakankamai įrodymų.

(2)
() (2)
(3)
(5)
(izoliuota kalba)
(4)
(12)
(izoliuota kalba)
(2)
(20+)
() (izoliuota kalba)

Šios kalbos neretai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, tačiau jų narystę šioje kalbų šeimoje ginčija Polis ir Hamarstriomas:

(izoliuota kalba)
(5)
(izoliuota kalba)
(izoliuota kalba)
(2)
(izoliuota kalba)
(izoliuota kalba)
(izoliuota kalba)

Ušerio klasifikacija

Kalbotyrininkas Timotiejus Ušeris perklasifikavo kalbas, pagal galimybes atsižvelgdamas į pokyčius fonetikoje. Daugelyje atveju Ušeris pervadino žemesnius kladus (pošeimes ir grupes) tam, kad šie atlieptų jų geografinį paplitimą. Ši klasifikacija, kuri kol kas naujausia (2020 metų) yra didele dalimi priimta mažąsias kalbas kategorizuojančios duomenų bazės . Timotiejus Ušeris tikisi surinkęs daugiau duomenų apie žodžių rekonstrukciją šią kalbų šeimą praplėsti.

- (= Pietų Paukščio Galvos)
  - (=Pietų Paukščio Galvos kalbų branduolys ir inanvatų kalbos)
- (priskiriamos ir )
(= Irijos aukštumos)
- Amungų–Demų
  - (Uhundunių)
- (= Danių)
- (= Asmato–Kamoro)
- (= Mombumų)
Kuko upės – Kolopomo
- (= Kajagarų)
- (įskaitant )
(Oksapminų)
Centrinės Vakarų Naujosios Gvinėjos
- Digulo upės – Ok
  - (= Didesniosios avju, taip pat )
  - (= Avino–Pa ir kamulų)
- Momunų–mekų
(= Bosavių ir )
(Animo)
- (= Boazių)
- (= Tirio)
- (= Marindų)
- (= Kainantu–Gorokos)
- (= Angų)
(Pietryčių papuasų)
- (= Dagų)
- Oven Stenlio kalnyno
  - (= Kojarių)
  - (= Kvalių)
  - (= Manubarų)
  - Debesuotos įlankos – Musos upės
    - (= Mailų)
    - (= Jarebų)

Trans–Naujosios Gvinėjos šeimos grupės, remiantis Ušerio klasifikacija.

Išnašos

NewGuineaWorld Trans–New Guinea
„Papuan“. www.kalbosgulper.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-10-15.
Harald Hammarström (2012) „Pronouns and the (Preliminary) Classification of Papuan Languages“, Journal of the Linguistic Society of Papua New Guinea
Palmer, Bill (2018). „Kalba families of the New Guinea Area“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 1–20. ISBN .
Roger Blench (2017) „Things your classics master never told you: a borrowing from Trans New Guinea kalbos into Latin“, McDonald Institute for Archaeological Research
Wurm’s classification at MultiTree
Wurm’s classification at MultiTree
Clouse, Duane; Donohue, Mark; Ma, Felix (2002). „Survey report of the north coast of Irian Jaya“. SIL Electronic Survey Reports. 078.
Pawley, Andrew; Hammarström, Harald (2018). „The Trans New Guinea šeima“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 21–196. ISBN .
NewGuineaWorld, Trans–New Guinea 2016-09-09 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

(1998). „The Trans New Guinea Phylum hypothesis: A reassessment“. In Jelle Miedema; Cecilia Odé; Rien A.C. Dam (eds.). Perspectives on the Bird's Head of Irian Jaya, Indonesia. Amsterdamas: Rodopi. pp. 655–90. ISBN . OCLC 41025250.
(2005). „The chequered career of the Trans New Guinea hypothesis: recent research and its implications“. In ; Robert Attenborough; Robin Hide; Jack Golson (eds.). Papuan pasts: cultural, linguistic and biological histories of Papuan-speaking peoples. Kanbera: Pacific Linguistics. pp. 67–107. ISBN . OCLC 67292782.
(1975). . Kanbera: Australijos nacionalinis universitetas. Kalbotyros departamentas. Ramiojo vandenyno tyrimų centras. OCLC 37096514. Suarchyvuotas originalas 2010-06-20. Nuoroda tikrinta 2022-02-09. {{}}: |first= turi bendrinį pavadinimą ()CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()

Nuorodos

TransNewGuinea.org – Naujosios Gvinėjos kalbų duomenų bazė (sudaryta Simono Grinhilo, anglų k.)
T. Ušerio Newguineaworld svetainė 2021-11-18 iš Wayback Machine projekto.

[1] NewGuineaWorld Trans–New Guinea

[2] „Papuan“. www.kalbosgulper.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-10-15.

[HH-3] Harald Hammarström (2012) „Pronouns and the (Preliminary) Classification of Papuan Languages“, Journal of the Linguistic Society of Papua New Guinea

[Palmer-LLNGA-4] Palmer, Bill (2018). „Kalba families of the New Guinea Area“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 1–20. ISBN .

[RB-5] Roger Blench (2017) „Things your classics master never told you: a borrowing from Trans New Guinea kalbos into Latin“, McDonald Institute for Archaeological Research

[6] Wurm’s classification at MultiTree

[7] Wurm’s classification at MultiTree

[8] Clouse, Duane; Donohue, Mark; Ma, Felix (2002). „Survey report of the north coast of Irian Jaya“. SIL Electronic Survey Reports. 078.

[Pawley-TNG-9] Pawley, Andrew; Hammarström, Harald (2018). „The Trans New Guinea šeima“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 21–196. ISBN .

[10] NewGuineaWorld, Trans–New Guinea 2016-09-09 iš Wayback Machine projekto.