Traksėdžiai

Traksėdžiai
Traksėdžių durpių įmonė
Traksėdžiai
55°22′01″š. pl. 21°27′14″r. ilg. / 55.367°š. pl. 21.454°r. ilg. / 55.367; 21.454 (Traksėdžiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Šilutės seniūnija
Gyventojų (2021)	1 001
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Trãksėdžiai Kilmininkas: Trãksėdžių Naudininkas: Trãksėdžiams Galininkas: Trãksėdžius Įnagininkas: Trãksėdžiais Vietininkas: Trãksėdžiuose
Istoriniai pavadinimai	vok. Trakseden

Traksėdžiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Šilutės. Seniūnaitijos centras. Gyventojų iniciatyva įkurta bendruomeniška asociacija „Traksėdžių viltis“. Traksėdžiuose yra Šilutės durpių įmonė (įk. 1882 m.), individualios žuvų perdirbimo ir mėsos produktų gamybos įmonės, šakočių kepykla, parduotuvė, Traksėdžių pagrindinė mokykla, Šilutės raj. sav. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, degalinė, parkelis, paminklų dirbtuvėlės, autoservisas, trejos evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą), kultūros namai (nuo 1957 m.).

Etimologija

Traksėdžiai – kuršiškas vietovardis (kaip ir dauguma kitų, turinčių dėmenį -sėdžiai – Alsėdžiai, Medsėdžiai ir kt.). Kaimo pirmasis dėmuo trak- susijęs su žodžio liet. trakas („pakilesnė pieva miške, aikštelė; iškirsta ar išdegusi miško vieta, visuma krūmų, sudarančių žemutinį miško ardą“) šaknimi. Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas liet. sėdėti, kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Taigi, Traksėdžių pirminė reikšmė galėjo būti „gyvenantys trake“.

Geografija

Kaimas yra prie Šilutės-Klaipėdos kelio ir Pagėgiai-Klaipėda geležinkelio. Į vakarus nuo gyvenvietės yra Traksėdžių durpynas (1800 ha), priklausantis Nemuno deltos regioniniam parkui. Ribojasi su Šilutės miestu, Lapalių, Aukštumalos kaimais. Iš rytų prieina Rudynų miškas, iš šiaurės vakarų – Aukštumalos pelkė.

Istorija

Traksėdžiai minimi jau nuo XVIII a. 1636 m. minimas gyventojas Jonas Tolbutas, kuris buvo įsikūręs prie Aukštumalės aukštapelkės, nuo tada skaičiuojama Traksėdžių atsiradimo istorija.

1864 m. Traksėdžiuose įsteigta pradinė mokykla, kuri 1959 m. reorganizuota į septynmetę, nuo 1962 m. – į aštuonmetę, nuo 1986 m. – devynmetę, nuo 1999 m. – dešimtmetę. 1963 m. buvo pastatytas mokyklai naujas pastatas, 1982 m. – trijų aukštų priestatas, sporto salė, valgykla. 1993 m. mokyklai perduotas buvusio vaikų darželio „Papartėlis“ patalpos. 1957 m. pastatyti kultūros namai, kurie 1987 m. buvo uždaryti remontui, vėl atidaryti 1997 m.

Traksėdžiai nuo 1818 m. priklausė Šilutės apskričiai. Iki 1947 m. lapkričio buvo valsčiaus centras. Sovietmečiu Traksėdžių pietinė dalis priklausė Šilutės miestui (nuo 1959 m.), šiaurinė dalis – Saugų apylinkei ir Jonaičių apylinkei.

1999 m. buvo 435 ūkiai, 2003 m. galvijus pietinėje kaimo dalyje (Šilutės seniūnija) laikė 43 ūkiai (103 vienetus), šiaurinėje dalyje (Saugų seniūnija) – 19 ūkių (53 vienetus). Traksėdžiuose sovietmečiu atsirado daug kolektyvinių sodų, kurie susijungė su gyvenviete: S/B „Klevas“, S/B „Vyturys“, S/B „Pamarys“, S/B „Pienininkas“, S/B „Ąžuolas“, S/B „Saulė“, S/B „Baldininkas“.

Pilskalnis

Netoli Traksėdžių, pelkės rytinėje dalyje, į vakarus nuo Lapalių kaimo, smėlingoje salelėje būta įtvirtintos gyvenvietės, vadinamos Pilekalve, Pilskalniu, senbuvių vadinamas Lapių kalnu. Lapių kalnas įtrauktas į Lietuvoje saugomų archeologinių objektų sąrašą. Salelė vos 0,5 m išlikusi virš pelkės, pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 40x20 m dydžio. Salelė suardyta apkasų, ūkinių darbų. 1891 m. Adalbertas Becenbergeris ją bandė kasinėti, rado didelių akmenų, monetų, įrankių ir anglių. Salelę 1972 m. žvalgė Istorijos institutas.

Legenda apie tanką

Kaip žinia Lietuvos kaip ir visos Europos neaplenkė viską naikinantys, griaunantys I ir II pasauliniai karai. Šalia Traksėdžių esančiame durpyne ir dabar vis randama artilerijos sviedinių, bombų, minų, šaunamųjų ginklų, kulkų, kareivių šalmų, skeveldrų. Pasak vietinių gyventojų šalia gyvenvietės esančioje Aukštumalos pelkėje yra paskendęs durpyno kloduose tankas. Kaip teigė senieji gyventojai, sovietmečiu jis buvo rastas, kyšojo liukas ir pabūklas. Tuomet tuometinė sovietų valdžia įsakė greitai jį užkasti, paslėpti, kad neliktų jokių pėdsakų. Tam buvo pasiųstas vietinis gyventojas su buldozeriu, kuris iki gyvenimo pabaigos taip tiksliai ir neįvardino tikslių tanko kapavietės koordinačių.

Gyventojai

Po karo Traksėdžių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai.

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.	1885 m.	1905 m.	1910 m.	1925 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
534	572	637	621	536	643	782	990
1982 m.	1987 m.	1989 m.^sur.	1999 m.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
1 020	1 290	1 337	1 168	1 246	1 019	1 001	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• (g. 1985 m. rugpjūčio 23 d. Šilutėje) – daugkartinė Lietuvos, Europos, ir Pasaulio rankų lenkimo čempionė.
• Vendas (Wendt) Endrikis (1819.III.22 Maž. Lietuvoje–1896.VII.5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.) – mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis.
• Laimutė Baikauskaitė (1956–), Traksėdžiuose užaugo olimpietė, lengvaatletė, vidutinių nuotolių bėgikė ir nacionalinė rekordininkė.

Sportas

• FK Durpininkas Traksėdžiai (futbolas)

Galerija

• Traksėdžių durpynas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Traksėdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
3. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Traksėdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 565 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Traksėdžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 371 psl.
11. Traksėdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 331
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000.
• Traksėdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
• Žemėlapis 2006-09-28 iš Wayback Machine projekto.
• LR kultūros paveldo registras 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
• ŽŪIKVC informacijos puslapis 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.