Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Toriras Šuo (sen. skand. Þórir hundr; g. apie 990 m. – m. ?) – veikėjas, vienas iš vadinamosios valstiečių frakcijos, priešiškos karaliui .

Toriras Šuo su ietimi (dailininko *Halfdan Egedius* piešinys)

Toriras buvo įtakingas Halogolando provincijos žmogus, kilęs iš Bjarkėjaus (norv. Bjarkøy) salos. Jis buvo vikingas, vadovavęs keliems žygiams į Rusią ir Baltąją jūrą. Kelis kartus tarnavo Knuto Didžiojo kariuomenėje.

Linkęs į nepriklausomybę, įsitikinęs pagonis, jis priešinosi karaliaus pastangoms suvienyti ir sukrikščioninti Norvegiją. Jis turėjo asmeninių sąskaitų su karaliumi, nes karaliaus žmogus nužudė jo sūnėną Asbjørn Selsbane. Buvo gavęs didžiulę baudą už kerštą už jo sūnėno mirtį.

1028 m. buvo nužudytas Erlingas Skjalgsonas (Erling Skjalgsson), ir Toriras kartu su Kalvu Arnesonu (Kalv Arnesson) ir Einaru Tamberskjelve (Einar Tambarskjelve) ėmė vadovauti antiolafiškai frakcijai. Jis prisijungė prie Knuto pajėgų, kai šios išvarė Olafą, buvo vadinamas Knuto atstovu Norvegijoje kartu su Hareku iš Tjotos.

1030 m. vasarą Olafui grįžus Toriras buvus su kovojusiais prieš Olafą. Pagal sagą Heimskringla Toriras ir jo žmonės kovėsi prieš karalių Olafą Stiklestado mūšyje. Pagal sagą Toriras buvo vienas iš tų, kurie mirtinai sužeidė karalių Olafą. Kiti buvo Kalvas Arnesonas ir Torsteinas Knaresmedas (Torstein Knarresmed).

Po mūšio politinė situacija pasisuko prieš Torirą. Kai Olafo sūnus Magnus, paremtas buvusių Toriro sąjungininkų, užėmė valdžią, Torirą imta persekioti. Pagal Snorę Toriras po 1035 m. apsikrikštijo ir keliavo į Jeruzalę kad išpirktų savo nuodėmes. Toriras iš kelionės negrįžo, tad nežinomi nei jo mirties metai, nei vieta.