TorbešaiGyventojų skaičius 120 000 200 000Populiacija šalyse Šiaurės Makedonija 40000 80000 Albanija 80000 120000 Dalis

Torbešai

Gyventojų skaičius	120 000—200 000
Populiacija šalyse	Šiaurės Makedonija:40000-80000 Albanija:80000-120000 Dalis autorių teigia, kad Albanijos slavakalbiai musulmonai yra bulgarai
Kalba (-os)	makedonų
Religijos	islamas (sunizmas, sufizmas)
Giminingos etninės grupės	makedonai, pomakai,

Torbešai (maked. торбеши) – makedonų musulmonų subetnosas, kalbantis makedonų kalba ir gyvenantis vakariniuose Makedonijos rajonuose. Islamą ėmė išpažinti XV–XVIII a., tačiau dauguma savęs nelaiko albanais ar turkais.

Kultūriškai skiriasi nuo likusių makedonų, kurie yra stačiatikiai, ir nuo kitų Makedonijos musulmonų (albanų ir turkų), nes kalba makedonų kalba. Torbešus dažnai skirsto į 5 grupes pagal jų gyvenamus regionus , , , ir Reka.

Islamifikavimas

Torbešai yra dabartinės Makedonijos žemėse gyvenusių slavų stačiatikių, atverstų į islamą, palikuonys. Šis atvertimas vyko laikais, kai dabartinės Makedonijos teritorija buvo užkariauta Osmanų imperijos.

Dažnai teigiama, kad musulmonų valdžioje gyvenę nemusulmonai manė, jog atsiversti į islamą bus naudingiau. Osmanų valdytose žemėse galiojusi teisės sistema musulmonams suteikdavo daugiau galimybių. Išpažinti imperijos valdančių klasių religiją buvo prestižiškiau negu krikščionybę, buvusią pavergtųjų religija. Makedonijos slavus į islamą versdavo ir įvairūs sufistų ordinai (pvz., , ir ).

Gyvenimo vietos

Daugiausia torbešų gyvena Vakarų Makedonijoje ir Rytų Albanijoje. Daugelyje Centar Župos ir Debaro opštinų kaimų gyvena torbešai. Strugos opštinoje irgi gyvena daug torbešų, kurie daugiausia susitelkę dideliame Labuništos kaime. Dolna Reka apylinkėse nuo seno gyvena daug torbešų, kurie liko po to, kai 1950–1970 m. daug vietinių musulmonų emigravo į Turkiją. ir Tetove irgi gyvena daug torbešų. Daug žmonių, gyvenančių vakariniame Makedonijos pakraštyje, ir besivadinančių turkais, faktiškai yra torbešai.

Kita vietovė, kurioje yra daug torbešų, yra vadinama Torbešija. Ji yra piečiau Skopjės. Daug torbešų taip pat gyvena centrinėje Makedonijoje Plasnicos ir Dolnenių opštinose.

Nemažai torbešų gyvena Albanijoje ir Kosove, pasienyje su Makedonija.

Nuorodos

M. Apostolov. The Pomaks: A Religious Minority in The Balkans, 1996.
Асенова, Петя. Българо-албанската интерференция в Голо бърдо (Албания) // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново, 1997, с. 124—127; Бояджиев, Тодор. Българите в Голо бърдо Албания // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново 1997, с. 57—60; Мангалакова, Таня. Българите в Мала Преспа и Голо бърдо // Проблеми на мултиетничността в Западните Балкани. Теренни проучвания. — София, 2004, с. 276—297 (Ethnic Bulgarians in Mala Prespa and Golo Brdo, Problems of Multiethnicity in the Western Balkans, Sofia 2004, p. 298—319).
Gora, Jedan Pogled Unazad
Jean W. Sedlar, East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500, p. 190. University of Washington Press, 1994.

[1] M. Apostolov. The Pomaks: A Religious Minority in The Balkans, 1996.

[2] Асенова, Петя. Българо-албанската интерференция в Голо бърдо (Албания) // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново, 1997, с. 124—127; Бояджиев, Тодор. Българите в Голо бърдо Албания // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново 1997, с. 57—60; Мангалакова, Таня. Българите в Мала Преспа и Голо бърдо // Проблеми на мултиетничността в Западните Балкани. Теренни проучвания. — София, 2004, с. 276—297 (Ethnic Bulgarians in Mala Prespa and Golo Brdo, Problems of Multiethnicity in the Western Balkans, Sofia 2004, p. 298—319).

[Gora,_Jedan_Pogled_Unazad-3] Gora, Jedan Pogled Unazad

[4] Jean W. Sedlar, East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500, p. 190. University of Washington Press, 1994.