Tiuringo testas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tiuringo testas – 1950 m. Alano Tiuringo pasiūlytas testas, skirtas išbandyti mašinų sugebėjimą demonstruoti intelektą. Testo metu žmogus teisėjas natūralia kalba šnekasi su vienu žmogumi ir viena mašina. Visi trys eksperimento dalyviai turi būti izoliuotuose patalpose, kad teisėjas nematytų, kuriuos atsakymus pateikia mašina, o kuriuos žmogus. Jei teisėjas pagal atsakymus negali patikimai atskirti mašinos nuo žmogaus, sakoma, kad mašina išlaikė testą. Kad būtų testuojamas mašinos intelektas, o ne gebėjimas imituoti žmogaus leidžiamus garsus, pokalbis apribojamas tiktai tekstinėmis žinutėmis (panašiai kaip susirašinėjant internetu).

Standartinio Tiuringo testo iliustracija. Dalyvis C iš dalyvių A ir B raštinių atsakymų į jo klausimus bando atspėti, kuris iš jų yra kompiuteris, o kuris žmogus.

Tiuringo testas yra įtakingas ir svarbus dirbtinio intelekto filosofijoje, nors dažnai yra kritikuojamas, kaip nepraktiškas, neatitinkantis dirbtinio intelekto kūrimo tikslų ir rodantis ne ar mašina yra protinga, o ar ji sugeba elgtis kaip žmogus. Tokios programos kaip A.L.I.C.E. parodė, kad programos gali neblogai simuliuoti žmonių pokalbius tiesiog sekdamos daugybę paprastų mechaninių taisyklių ir neturėdamos jokio tikro intelekto.

Taip pat skaitykite

• Dirbtinis intelektas
• Simuliuojama realybė
• Technologinis singuliarumas