Tiuringija vok Thüringen oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybė vok Freistaat Thüringen žemė vidurio Vokietijoje buvus

Tiuringija (vok. Thüringen), oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybė (vok. Freistaat Thüringen) – žemė vidurio Vokietijoje, buvusioje VDR. 16,2 tūkst. km²; 2,39 mln. gyventojų (2003). Sostinė – Erfurtas.

Tiuringija
Thüringen

Valstybė

Vokietija

Administracinis centras

Erfurtas

Apskritys

17

Gyventojų

2 221 222

Plotas

16 171 km²

Tankumas

137 žm./km²

ISO 3166-2

DE-TH

Tinklalapis

thueringen.de

Vikiteka

TiuringijaVikiteka

Vartburgo pilis, Klasikinis Veimaras ir Bauhauso objektai Veimare yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Tiuringiją apgyvendino tiuringai apie 300 m., frankai užėmė šias sritis VI a.

Tiuringija tapo landgrafyste 1130 m. Išmirus Liudovingams 1247 m. įvyko Tiuringijos įpėdinystės karas (1247–1264 m.). Vakarinė Tiuringijos dalis tapo nepriklausoma kaip Hesenas ir niekada negrįžo Tiuringijai. Likusi šalies dalis atiteko Vetinų dinastijai, kuri valdė gretimą Meiseno margafystę, kuri vėliau tapo branduoliu. 1485 m. skilus Vetinams Tiuringija atiteko vyresniajai Ernestinų atšakai ir buvo padalinta į smulkesnes valstybes, nes Saksonijoje buvo paprotys palikimą padalinti visiems sūnums. Tarp tų saksoniškų grafysčių buvo Sakse-Veimaras, Sakse-Eisenachas, Sakse-Jena, Sakse-Meiningenas, Sakse-Altenburgas, Sakse-Koburgas ir Sakse-Gota. Tiuringija tapo geografine sąvoka.

Tiuringija XVII a. viduryje (Thuringia Landgraviatus)

Tiuringija priėmė Reformaciją. Katalikybė panaikinta 1520 m., katalikų bažnyčios ir vienuolynai sugriauti, kunigai išvyti, ypač per Vokietijos valstiečių karą 1525 m. ir kitur daug pasekėjų surado anabaptistai. Miulhauzene veikė anabaptistų nepacifistinės atšakos atstovas Tomas Miunceris. Tiuringijoje katalikybė išliko tik Eichsfelde, kurį valdė Mainco arkivyskupas, ir Erfurte.

Tiuringija nuo 1806 m. priklausė Napoleono Reino konfederacijai. Vienos kongresas 1814 m. patvirtino Napoleono laikų permainas Tiuringijoje ir jos valstybės buvo įtrauktos į Vokiečių konfederaciją. Dalis Tiuringijos teritorijos atiteko Prūsijai, kuri jas valdė Saksonijos provincijos sudėtyje. 1871 m. suvienijus Vokietiją, Tiuringija tapo Vokietijos imperijos dalimi. 1920 m. mažos Tiuringijos kunigaikštystės buvo sujungtos į vieną Tiuringiją. Tik Sakse-Koburgas balsavo už prisijungimą prie Bavarijos. Veimaras tapo nauja Tiuringijos sostine.

1945 m. Tiuringiją trumpai valdė amerikiečiai, po to ji atiteko sovietams, kurie ją sujungė su Prūsijos Saksonija. Erfurtas tapo Tiuringijos sostine.

1952 m. Vokietijos Demokratinė Respublika panaikino žemes ir sukūrė rajonus. Tiuringija buvo padalinta į 3 rajonus (Erfurtas, Gera ir Suhlas).

Tiuringijos žemė buvo atkurta po Vokietijos suvienijimo 1990 m.

Didžiausi miestai

Nr.	Miestas	Gyventojų skaičius 1970 m. gruodžio 31 d.	Gyventojų skaičius 2000 m. gruodžio 31 d.	Gyventojų skaičius 2005 m. gruodžio 31 d.
1.	Erfurtas	192 679	200 564	202 590
2.	Gera	106 841	112 835	104 737
3.	Jėna	85 169	99 893	102 201
4.	Veimaras	63 985	62 425	64 361
5.	Gota	57 256	48 376	47 045
6.	Eizenachas	50 059	44 442	37 858
7.		42 018	45 633	43 781
8.		68 177	48 025	42 202
9.	Altenburgas	47 497	41 290	38 203
10.	Zūlis	34 876	32 240	37 642
11.		46 135	38 695	37 480
12.	Zalfeldas	31 048	29 511	28 148
13.		19 634	27 176	26 713
14.		27 368	27 220	25 828
15.		30 087	27 528	25 584
16.	Apolda	29 754	25 899	24 684
17.		39 424	26 177	24 007
18.	Zonebergas	29 811	24 837	23 928
19.		22 195	23 088	21 718
20.	Zemerda	15 959	21 977	20 885
21.	(suformuota 2004 m. kovo 16 d.)	4.315 (LF) 3.401 (WO)	15 056 (LF) 5 497 (WO)	20 816
22.		16 813	19 917	18 760
23.		14 527	18 551	17 893
24.	(suformuota 2006 m. kovo 1 d.)	13.549 (ZR) 4.790 (TR)	14 600 (ZR) 4 230 (TR)	17 702
25.		12 464	17 291	17 175
26.		11 466	17 086	16 551
27.		19 547	14 341	13 592
28.		13 968	13 193	12 693
29.	(suformuota 1919 m. balandžio 1 d.)	17 136	13 036	12 355
30.		10 652	12 466	12 351
31.		13 859	11 764	11 489
32.		14 219	11 725	11 307

Galerija

Nuorodos

Vikisritis:

Oficialus žemės puslapis