Tibetietiška virtuvė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tibetiečių virtuvė
Šalis:	Tibetas
Žymiausi patiekalai
Užkandžiai:
Pagrindiniai patiekalai:	, momo
Sriubos:	, ,
Desertai:	Thuė, ,
Gėrimai:

Tibeto virtuvė – istoriniame Tibete paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, etnininių tibetiečių žemių, taip pat tibetiečių diasporos Indijoje ir Nepale nacionalinė virtuvė, kurią per šimtmečius sukūrė tibetiečiai. Virtuvė atspindi tibetiečių kraštovaizdį, kuriame dominuoja kalnai ir plynaukštės, ir yra šiek tiek paveikta kaimyninių virtuvių, būtent indų ir . Virtuvėje dominuoja makaronai, ožkos, jako mėsa, aviena, koldūnai, sūris (dažnai iš jako ar ožkos pieno), sviestas (jako arba ožkos) ir sriubos.

Grūdai, tradiciškai dažniausiai miežiai, yra pagrindinis tibetiečių maistas. Maistas ir pieno produktai taip pat užima svarbią nišą. Ryžiai auginami tik žemiau esančiuose regionuose pietinėse Tibeto žemėse ir daugiausiai yra importuojami. Daržovės ir vaisiai būdavo retai valgomi centriniame Tibete, nes praktiškai nebuvo sąlygų jų auginti, tačiau šiomis dienomis situacija keičiasi, nes šias kultūras galima užauginti šiltnamiuose. Dėl skirtingų klimatinių sąlygų, priklausomai nuo regiono, Tibeto virtuvė yra labai įvairi.

Gėrimai

Tibetiečiai daug vartoja specifinės arbatos iš jako sviesto. Taip pat kartais geriama ir jazminų arbata.

Alkoholis

Nors tradiciškai tibetietiškas budizmas draudė alkoholinių gėrimų vartojimą, Tibetas turi ir asvo alkoholinių gėrimų gaminimo tradicijas. Tibetiečiai darė alų daugiausiai iš miežių, tačiau taip pat iš ryžių, kviečių, avižų ir sorų. Čiang geriamas naudojant ploną bambukinį šiaudelį.

Tibetiečių alkoholiniai gėrimai yra šie:

• čangas, paprastai iš miežių gaminamas alus
• , ryžių vynas

• , distiliuotas ar fermentuotas alkoholinis gėrimas iš grūdų

Ingredientai

Tibete miežiai buvo pagrindinis maistas nuo V a. Būtent daugiausiai maitindamiesi šiomis grūdinėmis kultūromis savu laiku tibetiečiai sugebėjo sukurti dideles armijas turinčią civilizaciją. Vienas miežių vartojimo būdų – sutrinti į miltus. Tokie miltai vadinami ir iki šių dienų plačiai vartojami virtuvėje. Pakepinus ir sumaišius su sviestu ir sviesto arbata suformuojama kietos konsistencijos tešla, iš jos kamuoliukai ir taip valgoma.