Šis straipsnis dėl savo svarbos redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas Jo negali redaguoti neregistruot

Šis straipsnis dėl savo svarbos, ar yra .
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti .

Ternopilio sritis (ukr. Тернопільська область) – Ukrainos sritis šalies vakaruose. Vakaruose ribojasi su Ivano Frankivsko ir Lvovo, šiaurėje – su Rivnės, rytuose – su Chmelnyckio bei pietuose su – Černivcių sritimis. Administracinis centras – Ternopilis.

Ternopilio sritis
Тернопільська область

Valstybė

Ukraina

Administracinis centras

Ternopilis

Rajonų

17

Srities pavaldumo miestai

1

Rajono pavaldumo miestai

17

Įkūrimo data

1939 m. gruodžio 4 d.

Gubernatorius

Volodymyras Trušas
Володимир Труш

Gyventojų

1 107 294

Plotas

13 823 km²

Tankumas

80 žm./km²

Tel. kodas

35

Tinklalapis

Oficiali svetainė

Vikiteka

Ternopilio sritisVikiteka

Geografija

Plotas

Srities plotas 13823 km², kas sudaro 2,29 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Ternopilio sritimi teka 120 ilgesnių nei 10 km upių. Pagal priklausomybę baseinui pasiskirsto santykiu 4/5 – Dniestro, ir 1/5 – Pripetės. Ilgiausios upės – Zbručė (244 km), Seretas (218 km), Dniestras (215 km), Strypa (135 km), Zolota Lypa (85 km).

Zalyščykų rajone išsidėstęs Červonohorodsko krioklys (16 m).

Reljefas

Regionas išsidėstęs vakarinėje Podolės aukštumos dalyje. Aukščiausias srities taškas – Popelychos kalnas (443 m virš jūros lygio) Berežanų rajone. Žemiausias – Zbručės ir Dniestro santaka (116 m).

Srityje yra vienas ilgiausių pasaulyje Optimistinis urvas (ukr. Оптимістична печера).

Klimatas

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra -5, liepos – 19 °C. Temperatūros rekordai – aukščiausia +38,8 °C užfiksuota Čortkive, žemiausia – 31,6°С – 1986–1987 m. Bilokrynycios kaime Kremenecio rajone. Per metus iškrinta 520–600 mm kritulių.

Augalija ir gyvūnija

Miškai užima apie 13.2% srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai regiono vakarinėje dalyje, Sereto, Zbručės, Strypos slėniuose. Miškus daugiausiai sudaro ąžuolai (50%), skroblai (18%), pušys (8,8%), eglės (6,5%).

Istorija

Ternapolio srities Okopų kaimo bažnyčioje išlikusi polichrominė tapyba – Lietuvos Vytis ir Lenkijos Erelis

Dabartinės srities teritorija priklauso trim istoriniams-kultūriniams regionams: didžiausios vakarinės ir vidurinės dalys – Haličui, rytinė (su Pidvoločysko, Borščivo, Husjatyno miestais) – Podolei, teritorijos į šiaurę nuo Horynės upės – Voluinei.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ukrainiečių apgyvendintos vakarinės žemės atiteko Austrijos imperijai. Šiose žemėse išskirtinai nuo rytinių, atitekusių Rusijos imperijai, buvo puoselėjamos ukrainiečių tradicijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Haličo žemėse įkuriama Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, trumpą laiką Respublikos vyriausybė posedžiavo Ternopilyje. Pralaimėjus nepriklausomybės kovas vakarinės ukrainiečių žemės atitenka lenkams, įkuriama Ternopilio vaivadija. Po Ribentropo-Molotovo pakto vakarines ukrainiečių žemės okupuoja Raudonoji armija.

Ternopilio sritis įkurta 1939 m. gruodžio 4 d. Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės. Karo ir pokario metu aktyviai vykdytas partizaninis pasipriešinimas.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 98,67 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Ternopilio sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Administracinis suskirstymas

Didžiausi miestai

Ternopilis
(Čiortkovas)
Kremenecis

Gyventojai

2006-aisiais srityje gyveno 1 107 294 gyventojų ir tai sudarė 2,37 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 42,5 %
kaimo gyventojų − 47,5 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai – 97,8 %
rusai – 1,2 %
kiti (lenkai, žydai) – 1 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 83 žm./km².

Ekonomika

Žemės ūkis – tradiciškai svarbiausia srities ūkio šaka (sudaro virš 60% srities bendrojo vidaus produkto). Taip pat išvystyta maisto, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų bei lengvoji pramonė. Didžiausias pramoninis centras – Ternopilis.

2008 metais Ternopilio srityje buvo užfiksuoti blogiausi tarp visų Ukrainos regionų vidutinio atlyginimo bei nedarbo rezultatai.

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	81,6
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,2
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	118,4
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,3
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	-36,8
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	1397,3
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	760
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	150,5

Susisiekimas

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
Stryjus – Znamenka	Ternopils	M12		Tarptautinis
skp „Domanovė“ – skp „Tereblečanė“	Kremenecis, Ternopilis	M19	E85	Tarptautinis
Lvovas – Ternopilis		H02	-	Nacionalinis
Ivano Frankivskas – Ternopilis		H18	-	Nacionalinis

Turizmas

Ternopilio sritis turi išvystytą turizmo infrastruktūrą. Lankomi objektai: Počajivo lavros kompleksas, Podolės Skalos pilis, bažnyčia (kultūros paminklai XV–XVI a.), Skalato, Pidhaicių, Vyšneveco, Ternopilio miestai.

Podolės Melnycia („Zbručė“), Skomorochų, gyvenvietėse veikia turistinės bazės.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tauragės apskritis, Lietuva

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Oficiali srities svetainė (ukr., angl. k.) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto == Šaltiniai ==

Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto