Tepe HisarasTepe HisarasKoordinatės 36 09 16 š pl 54 23 01 r ilg 36 15444 š pl 54 38361 r ilg 36 15444 54 38361Vieta Sem

Tepe Hisaras

Tepe Hisaras
Koordinatės	36°09′16″ š. pl. 54°23′01″ r. ilg. / 36.15444°š. pl. 54.38361°r. ilg. / 36.15444; 54.38361
Vieta	Semnano provincija, Iranas
Istorija
Pastatytas	V tūkst. pr. m. e.
Sugriautas	XIX a. pr. m. e.
Informacija
Kasinėjimų datos	1930–1932

Tepe Hisaras (pers. تپه حصار = Tepeh Ḥeṣār) − senovinė gyvenvietė dab. Irano šiaurės rytuose, Semnano provincijoje, netoli dabartinio . Ji priskiriama Hesaro kultūrai.

Istorija

Gyvenvietė įsikūrė patogioje vietoje tarp dykumos pietuose ir kalnų šiaurėje. Kalnai buvo turtingi titnago, alavo, medienos, vaisių ir buvo tinkami medžioklei, o dykumoje buvo randama vario, aukso, turkio. Gyvenvietė egzistavo V–II tūkst. pr. m. e. ir apėmė eneolito bei bronzos amžiaus laikotarpius.

Jos archeologiniai radiniai skirstomi į tris pagrindinius sluoksnius, kuriuos pasiūlė Erich Schmidt ir patikslino radiokarbono analizė. I (A-B): tarp 5000 ir 4000 m. pr. m. e.; IC/IIA: 3980-3865 m. pr. m. e.; IIB: c. 3365-3030 m. pr. m. e.; IIIB: 2400–2170 m. pr. m. e.; IIIC 2170–1900 m. pr. m. e.

V tūkst. pr. m. e. gyventojai statė tiesias sienas iš molinių plytų, vertėsi daugiausia medžiokle ir žvejyba, gamino pieštą keramiką, kurioje aptinkami geometriniai, augalų ir gyvūnų (gazelių, ožių ir paukščių) vaizdai.

Nuo IV tūkst. pr. m. e. gyventojai augino kelių rūšių kviečius bei miežius, alyvuoges, vynuoges, lęšius ir kitas daržoves. Galvijų ir avių figūrėlės rodo ir išvystyta gyvulininkystę.

Nuo III tūkst. pr. m. e. Tepe Hisaras aktyviai dalyvavo prekybinėje sistemoje, apėmusioje visą Irano kalnyną ir buvo viena iš tarpinių stočių lazurito prekyboje tarp Mesopotamijos ir Badachšano. III tūkst. pr. m. e. jis greičiausiai sudarė dalį . IIIC laikotarpiu jį kultūriškai labiau veikė ryčiau buvęs Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas.

Apie XIX a. pr. m. e. gyvenvietė apleista.

Archeologija

Archeologinė vietovė užima 200x300 m plotą. Jau XIX a. senovinėje kalvoje buvo rasta artefaktų, kurie sukataloguoti 1925 m. 1931–1932 m. čia kasinėjo Pensilvanijos universiteto ekspedicija, vadovaujama Erich Schmidt. Vėliau keletą kartų daryti žvalgymai. 1995 m. Irano kultūros paveldo organizacijos užsakyti kasinėjimai vietovei padarė daug žalos.

Vietovėje rasta net 1600 kapų iš įvairių laikotarpių. Ypač daug archeologinių radinių suteikė keturi turtingi kapai iš III laikotarpio. Buvo rastos kelios molinės lentelės su senovinio rašto fragmentais.

Nuorodos

Straipsnis Encyclopaedia Iranica