Teisinis pagrindas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Teisinis pagrindas (juridinis pagrindas) – pamatinė nuostata, kuria yra teisiškai remiamasi arba kas nors grindžiama.

Tinkamas teisinis pagrindas – konkreti teisės norma, kuria yra grindžiama, legitimuojama veika, procedūra, , subjektinės teisės ir pareigos (ieškinys, ). Teisinio pagrindo nebuvimas, kai jis kokiai nors veikai yra būtinas, – teisės pažeidimas. Pavyzdžiui, svetimo daikto paėmimas; tokiu atveju teisėtas daikto valdytojas turi teisę reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto valdymo remiantis konkrečia įstatymo (CK) norma; teisėsaugos institucijos įstatymo – BK, ATPK – pagrindu gali patraukti asmenį baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn).

Reikšmė

Teisinis pagrindas turi didelę reikšmę teisės taikymo, įvairių valdymo institucijų veikloje. Į teisinius gėrius gali būti kėsinamasi tik įstatymo apibrėžtais atvejais, kitaip viešojo valdymo institucijų veikla gali būti neteisėta (pvz., be jokio pagrindo policija sulaiko asmenį ir laiko neribotą laiką; arba sulaikymo atveju, esant pagrįstam įtarimui, jis užtrunka ilgiau nei 48 h, o tolesniam sulaikymui negaunama teismo sankcijos,- tai reiškia, kad asmuo yra kalinamas neteisėtai).

Procesinis materialinių ir kitokių teisių įgyvendinimas taip pat galimas tik esant tinkamam teisiniam pagrindui.

Teisės legitimacijai svarbu taip pat ir juridinis teisinio reguliavimo pagrindimas. Teisinė valstybė negali reguliuoti absoliučiai visų socialinio gyvenimo sričių – tam būtina kompetencija leisti atitinkamus teisės aktus. Be to net jei ir esti tokia kompetencija, svarbu nepažeisti jos sąlygų. Pavyzdžiui, žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik įstatymu. Išleidus žemesnio lygmens teisės aktą, kuriuo yra kėsinamasi į privačią sritį (pvz., ministro įsakymu nustatomas privalomas vidurinis išsilavinimas visiems gyventojams), tokia veikla neturi teisinio pagrindo, taigi yra neteisėta.

Socialinė legitimacija

Teisinis pagrindas yra glaudžiai susijęs ir su kitais socialiniais pagrindais (moralinis, etinis, vertybinis pagrindas), kadangi teisės taikymo veikloje patenkama į socialinių normų konkurenciją, kartais ir į koliziją. Teisėta veikla, tai yra pagrįsta teisės normomis veikla, gali sukelti visuomenės, tam tikros socialinės grupės pasipiktinimą, visuomeninius neramumus Pavyzdžiui, Turkijoje, į aukštą valstybinį postą teisėtai, t. y. turint teisinį pagrindą, pretenduojant politikui, kurio nuostatos tam tikriems socialiniams sluoksniams neįtiko, buvo prabilta apie galimą valstybinį perversmą karine jėga.

Taigi įvairiais atvejais ir nepriekaištingas teisinis pagrindas gali būti visada socialiai kvestionuojamas, kadangi trūksta plačiųjų visuomenės sluoksnių palaikymo, moralinio, etinio ar kitokio visuomeninio pagrindimo (legitimavimo), kuris neprieštarautų visuomenės sanklodai, sanktvarkai, politiniam režimui.